Literatūrinis Lietuvos įmonių pavadinimų kontekstas
LTLietuvos įmonių pavadinimus galima apibrėžti kaip išskirtinį diskursą. Didelė šių pavadinimų įvairovė atsirado dėl socialinių bei ekonominių priežasčių: privataus verslo ir laisvosios rinkos atsiradimo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Kadangi Lietuvoje svarbi kultūros dalis yra poezija, poetinės tradicijos poveikis atsispindi net tokioje sferoje kaip įmonių pavadinimų kūrimas. Pavadinimai tampa svarbia vartotojų visuomenės saviraiškos forma. Todėl šiam ypatingam diskursui analizuoti taikyti literatūros teksto ir socialinio diskurso jame analizės principai: Gerardo Genette ir kitų teorijos. Straipsnyje bandoma įmonių pavadinimus traktuoti ne kaip paratekstinį reiškinį socialiniame kontekste, tačiau kaip savitą, jau atskirais bruožais išsiskiriančią diskurso formą. Pavadinimai, kurie įvardija tiktai denotatą, yra atskirti nuo turinčių įvairias konotacines reikšmes. Tyrinėjama, kaip adresantas veikiamas tada, kai pavadinimui pasirenkamas aiškiai jaučiamas literatūrinis kontekstas (paprastai – gerai žinomas literatūrinis personažas, motyvas ar klišė); kaip vardas kuria ir formuoja įmonės įvaizdį. Pavadinimai paprastai žada įvairias vertybes, tokias kaip žema prekės ar paslaugos kaina, greitas paslaugos atlikimas, malonumas, pramoga ir t.t. Taip pat aptariami svarbiausi poetinio efekto vardų daryboje kūrimo metodai ir formos. [Iš leidinio]
ENLithuanian company names can be defined as a separate discourse. A wide variety of those names appeared due to social and economic causes, namely due to the establishment of private business and free market after the regaining of independence in Lithuania in 1990. Since poetry is an important part of culture, the influence of the poetic tradition reflects itself in a field such as company name creation as well. Names became an important form of self-expression for consumer society. Therefore, the principles of the analysis of a literary text and social discourse – theories of Gerard Genette and others – were applied for the analysis of this particular discourse. The article attempts to treat company names not as paratex in the social context but as a unique form of discourse, characterised by separate features. Names identifying denotation only are separated from those containing various connotative meanings. The way of influencing the addresser by choosing a clearly felt literary context (usually a well-known literary character, motive or cliché) and how the name creates and shapes the image of the company is analyzed. Usually names promise various values such as low price of goods or services, quick service provision, pleasure, entertainment etc. The most important methods and forms of creating poetic effect in name-formation are also discussed.
