Analysis and modeling of the social security index in Ukraine, Lithuania, and Scandinavian countries

LTSkirtingose šalyse socialinis saugumas matuojamas skirtingai ir remiasi įvairiais rodikliais, bei paties indekso interpretacija yra gana skirtinga. Straipsnio tikslas yra ištirti socialinį saugumą nacionaliniu lygiu ir išanalizuoti socialinio saugumo problemą Ukrainoje, Lietuvoje ir Skandinavijoje. Straipsnyje suformuluoti pagrindiniai požiūriai į socialinio saugumo lygio analizę Ukrainoje, Lietuvoje ir Skandinavijoje ir apibrėžta kiekvieno veiksnio įtaka šiam indeksui. Apibendrinus analizės rezultatus galima teigti, kad yra tiesioginis ryšys tarp eksporto padidėjimo ir socialinio saugumo lygio. Išorinės skolos, vidaus skolos ir socialinio saugumo fondo skolos didėjimas neigiamai veikia bendrą šalies socialinį saugumą. Jei prekybos balanso santykis yra teigiamas, tai taip pat reiškia socialinio saugumo padidėjimą. Bendro fiksuoto kapitalo formavimo augimas turi lemti socialinio saugumo didėjimą (atvirkščias atvejis Danijoje išanalizuotas atskirai). Socialinio saugumo lygis Šiaurės šalyse yra daug aukštesnis, nei Ukrainoje ir Lietuvoje. Reikia pažymėti, kad dėl socialinio saugumo indekso pobūdžio jį galima susieti su įvairiais ekonominiais kintamaisiais, todėl išvadas reikia daryti atsargiai. Modelių analizė parodė, kad Skandinavijos modelis puikiai funkcionuoja Šiaurės šalyse. Tačiau taikant jį kitose šalyse reikia atsižvelgti į ekonomikos ir visuomenės išsivystymą šiose šalyse, nes jis visiškai priklauso nuo teisingai parinktos mokesčių politikos.

ENThe social security of acountry is a situation which is positively regulated by legal norms where the government uses all democratic management practices to maintain decent living standards and ensure the ability to meet basic needs for the development of the country and society. The Scandinavian economic model provides for a comprehensive social protection and social benefits to all segments of the community. That is why we used a comparative analysis and the modelling of the social security index in Ukraine, Lithuania, and Scandinavian countries. In the paper, we identify a unique method for calculating the indicator of social security, using three main components: income, demographic situation, and labour market. We have studied the impact of macroeconomic indicators on the level of social security, made an analogy with the Nordic countries, and determined which model should be used for the best results in ensuring the social protection of society. The research has shown that high tax rates combined with a full public confidence in the government and a transparent system of income redistribution are important factors in the development of socially-oriented Scandinavian countries. A regression analysis was conducted to analyse the relationship of tax revenues and social security index; the models of dependence for each country were constructed. We have defined the basic types of taxes and their impact on the economic situation in a country. It is concluded that, in most cases, increasing tax rates should lead to negative changes in the social security of a country.