Apie amžinus (?) tautos ir jos poeto lūkesčius

LTRecencijoje apžvelgiama Petro Palilionio knyga „Tautos šauklio aidai“. Tai – daugiasluoksnė ir labai individualiai perskaitoma knyga. Ji nesugalvota prie rašomojo stalo, o gimusi autoriui bedirbant kasdienius literatūros „vadybos“ darbus Kaune ir pačiam rašant poeziją. Literatūros istoriko akimis – atsiradusi iš XX a. ir naujausių literatūros gyvenimo Lietuvoje įvykių. Ir pati knyga yra vienas to gyvenimo pasakojimų: netikėtas dviejų poetų susitikimas – realus ir dabar jau menamas dialogas. Kaip ir kiekvienas istorinius laikus ir jų asmenybes aprašantis tekstas jis rekonstruoja ir skaitytojui pristato sudėtingą kultūros reikšmių lauką. Tai – biografinė knyga, įdomi pirmiausia tiems, kurie jau mėgsta Brazdžionį, nemažai žino apie poeto gyvenimą ir gana aiškiai įsivaizduoja šio kūrėjo vietą XX a. lietuvių literatūroje. Knygai rašyti panaudota dokumentinė medžiaga iš spaudos ir archyvų, laiškai autoriaus pašnekesiai su poetu ir jį pažinusiais žmonėmis. Su fotografo akylumu, žurnalisto smalsumu ir literatūros istoriko dėmesingumu ieškota informacijos, kuri padėtų giliau suvokti, plačiau pamatyti Brazdžionį. Jos nemažai surasta ir panaudota skaitytojui intriguoti. Painiava poeto gimimo datos dokumentuose, jaunų literatų Brazdžionio ir Šimkaus susirašinėjimas, bandymas studijuoti Meno mokykloje, darbas „prie redaktoriaus stalo“, trijų „laimės“ (t. y. nuosavų) namelių istorijos ir kiti menkai žinomi ir visai nežinomi biografiniai ir literatūriniai faktai – nuo Brazdžionio gimimo Lietuvoje iki mirties Amerikoje, palaikų kelionės atgal į Lietuvą ir laidotuvių Petrašiūnų kapinėse. Autoriaus savitai priminta B. Brazdžionio gyvenimo istorija ir tautos poeto misija XX amžiuje padeda suprasti, ką galėjo, ir matyt, šiandien tebegali (netgi vienas) žmogus, „kalbantis lietuviui ir Lietuvai“.