Veidrodis Juditos Vaičiūnaitės kūryboje

LTVeidrodis yra paslaptingas, magiškas ir mistiškas objektas, akumuliavęs daugelį istorinių – kultūrinių prasmių. Jo analizė Juditos Vaičiūnaitės kūryboje suteikia galimybių paryškinti poetinio pasaulio kontūrus, dažnai komplikuotus ir netikėtus, todėl veidrodžio ieškota visoje poetės kūryboje nuo pirmųjų jos rinkinių iki paskutiniojo – Debesų arkos. Peržiūrėtos rinktinės Klajoklė saulė ir Nemigos aitvaras, eseistikos knyga Vaikystės veidrody, kuri ir lėmė straipsnio sumanymą. Galima pastebėti, kad veidrodžio nėra pirmoje poetės knygoje, jis atsiranda vėliau, kai poetinis pasaulis tampa sudėtingesnis ir komplikuotas. Tada ši figūra tampa dažna ir įvairi: veidrodis – apvalus, ovalinis ar kvadrato formos; veidrodis įrėmintas „juodais lakuotais rėmais“ ar žydinčių Vilniaus vyšnių vainikais; veidrodis – padūmavęs, aprūkęs ar spindintis saulės šviesa, trūkęs ar suskilęs veidrodis... Veidrodžiu tampa upių ir ežerų vanduo, kiti galintys atspindėti paviršiai. Visos kūrybos kontekste ryškėja veidrodžio figūratyvinės sąsajos ir kontekstai, kurie sukuria savitą ir įdomų prasmių lauką. Šio straipsnio tikslas yra juos atpažinti ir aptarti. Svarbūs trys aspektai. Pirmasis iš jų susijęs su moters pasauliu; kiti du ryškina poetinio pasaulio vizualumą.Reikšminiai žodžiai: Intertekstualumas; Spalvų semantika; Intertextuality; The semantics of colours.

ENMirrors are secretive, magical and mystic objects, charged with many historical – cultural meanings. This analysis of the mentions of mirrors in the creative output of Judita Vaičiūnaitė makes it possible to clarify the contours of her poetic world, often complex and unexpected. Therefore, mentions of mirrors are sought in her whole oeuvre, from her first collections to her last – Debesų arkos (‘Cloud Arches’). Also studied were her anthology Klajoklė saulė (‘Vagabond Sun’) and Nemigos aitvaras (‘Kite of Sleeplessness’), and the book of essays, Vaikystės veidrody (‘In the Mirror of Childhood’), which was the inspiration for this article. It can be observed that mirrors are not mentioned in the poet’s first book, they appear later, when her poetic world becomes more complex. Then this figure becomes more frequent and more varied: the mirror is ... round, or oval, or square-shaped; it has “black lacquer frames” or garlands of Vilnius cherry blossoms; the mirror is ... cloudy, smoky or reflecting sunlight; it is ... chipped or cracked. The water of rivers or lakes becomes a mirror, as do other reflective surfaces. In the context of her total literary output, the figurative links and contexts of the mirror become clear, creating a unique and interesting semantic field. The purpose of this article is to recognise and discuss them. There are three important aspects. The first has to do with the world of women; the other two clarify the poet’s image of the world.