Zu Bretkes Doppelübersetzung von Psalm 1

LTStraipsnyje nagrinėjamas netiesioginio Jono Bretkūno pirmosios psalmės vertimo korektūros variantai. Pažymima, kad korektūrų neturėjo skirti bent kiek ilgesnis laikotarpis, ir tai liudija panaši rašysena ir tam tikri priebalsių palatalizacijos pokyčiai. Nagrinėjama priešpriešinių dalelyčių kaita, junginių su kilmininku vartojimas. J. Bretkūno vertimai lyginami su graikų, hebrajų kalbų vertimais, pažymint, kad, viena vertus, neaišku, ar tuo metu, kai jis vertė psalmes, disponavo šiais vertimais, kita vertus, šių kalbų jis nemokėjo taip laisvai kaip kad lotynų kalbos. Pažymima, kad tiek M. Lutheris, tiek J. Bretkūnas versdami pirmiausia naudojosi Vulgata. Autoriaus nuomone, J. Bretkūnas suvokė sunkumus, su kuriais susidūrė versdamas, taip pat suprato ir tai, kad Septuaginta ir Vulgata pateikė visai skirtingus interpretacijos variantus. Pažymima, kad tokiais neaiškiais atvejais J. Bretkūnas remdavosi ne M. Lutherio vertimų variantais, bet ieškojo savo kelio. Tačiau kartu akcentuojama, kad J. Bretkūnui buvo žinomi M. Lutherio vertimų variantai. Plačiai nagrinėjama perfekto ir imperfekto vartosena Septuagintoje ir Vulgatoje, lyginant su J. Bretkūno ir M. Lutherio vertimo variantais. Konstatuojama, kad J. Bretkūnas savo psalmyno vertime išlaiko tas pačias laiko formas kaip kad M. Lutheris savo 1531 metų leidime. Pateikus konkrečius pavyzdžius, parodoma, kad J. Bretkūnas antrojoje redakcijoje gana nuosekliai laikosi ne M. Lutherio 1531 metų vertimo varianto veiksmažodžio laikų formų, bet senesniųjų leidimų formų.