Jamontų šeima 1863-1864 metų sukilime ir Konstantino Kalinausko "Laiškai iš po kartuvių"

LTStraipsnyje aptariamas Jamontų šeimos vaidmuo 1863–1864 m. sukilime ir bandoma iš naujo perskaityti Konstantino Kalinausko „Laiškus iš po kartuvių“. Pagrindinį tyrimo šaltinį sudaro Liudvikos Jamontaitės-Rodzevičienės (Ludwika z Jamonttów Rodziewicz, 1836–1914) atsiminimai, Vilniaus politinių bylų tardymo komisijų medžiaga ir istoriografija. Jamontų šeimos nariai, pirmiausia atsiminimų autorė, jos vyras, brolis Juzefas ir trys seserys, įskaitant K. Kalinausko sužadėtinę Mariją, jų giminės ir bičiuliai buvo Lietuvos vykdomajam skyriui vadovavusio K. Kalinausko pagalbininkai. Straipsnyje skiriama dėmesio šios šeimos narių biografijoms ir jų dalyvavimui kuriant sukilimo vado pagalbininkų tinklą. Taip pat nustatyta, kurioje Vilniaus vietoje buvo Jamontų butas, tapęs K. Kalinausko veiklos centru. Dėl K. Kalinausko „Laiškų iš po kartuvių“ parašymo laiko, jų turinio interpretacijos polemizuojama su jų ideologiniu sureikšminimu baltarusių istoriografijoje ir rusų propagandisto, istoriko Aleksandro Diukovo bandymu sumenkinti jų idėjinį ir politinį aspektą. Jis įrodinėja, kad kalėjime K. Kalinauskas rašė tik laiškelius sužadėtinei lenkų kalba. Straipsnyje skelbiamas K. Kalinausko laiškelis Marijai Jamontaitei, rašytas prieš egzekuciją. Agatono Gilerio (Agaton Giller) paskelbtų „Laiškų iš po kartuvių“ ir prie K. Kalinausko tardymo bylos pridėto vadinamojo „paaiškinimo“ analizė rodo, kad sukilimo vadas juose išsakė savo politines pažiūras, mintis apie sukilimo likimą, krašto ateitį, tačiau juose neįžvelgtina baltarusių tautinė idėja. Reikšminiai žodžiai: 1863-1864 m. sukilimas, Konstantinas Kalinauskas, „raudonųjų“ grupė, laiškai, istoriografija, baltarusiai, tautinė idėja.

ENThis article presents a discussion of the Jamontt family’s role in the 1863–1864 Uprising and attempts to offer a new reading of Konstanty Kalinowski’s “Letters from beneath the Gallows”. The main source used in this research were the memoirs of Ludwika Jamontt-Rodziewicz (1836–1914), along with material from the Vilnius political cases interrogation commissions and related historiography. Members of the Jamontt family, primarily the author of these memoirs, her husband, her brother Józef and three sisters, including Kalinowski’s fiancée Maria, their relatives and friends were assistants in the Lithuanian executive department, led by Kalinowski. The article pays attention to the biographies of this family’s members and their participation in the creation of a network of assistants to the leader of the uprising. The location of the Jamontt apartment in Vilnius, which became the center of Kalinowski’s activities, was also determined. On account of the timing of when Kalinowski wrote his “Letters from beneath the Gallows”, interpretations of their content can be considered as polemizing with the ideological significance attributed to them in Belarusian historiography and the attempts by the Russian propagandist, historian Aleksandr Dyukov to belittle their ideological and political aspects. Dyukov insists that while imprisoned, Kalinowski wrote only letters to his fiancée in Polish.Kalinowski’s letter to Maria Jamontt, written just before his execution, is published in the article. An analysis of Agaton Giller’s published “Letters from beneath the Gallows” and the so-called “explanation” attached to Kalinowski’s interrogation file shows that in these documents, the leader of the uprising expressed his political views, his thoughts about the fate of the uprising and the country’s future, though they cannot be said to invoke the Belarusian national idea. Keywords: the 1863–1864 Uprising, Konstanty Kalinowski, the “Red” group, letters, historiography, Belarusian national idea.

• 1863-1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. 215 p.
• 1863-1864 metų sukilimas Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašte moterų atsiminimuose. Acta historica universitatis Klaipedensis 2021, 42, Women and war: roles and experiences in Lithuanian history, 61-98.
• Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 382 p.
• Kalinauskas ir 1863-1864 m. sukilimo tikslai. 1863-1864 m. sukilimas: istorija ir atmintis. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. P. 69-80.