Filosofija ir teurgija vėlyvojoje Antikoje Rytų-Vakarų kultūros tradicijų sąveikų erdvėje

LTMūsų tyrimo objektu pasirinktas istoriškai nekontekstualizuotas filosofijos, misticizmo, arba ritualinių praktikų, naudojimas yra daugeliu atžvilgiu problemiškas, nes suponuoja skirtingus akivaizdumus ir neginčytinas minties bei kultūros, kuri toli gražu ne „universali“ (bent jau populiariąja pozityvistine prasme), kategorija, iš tikro yra priklausomos nuo konteksto ir gali būti konstruojamos kaip idealizuotos, bei mitinės pilys, kurias pagrindžia normatyvinės socialinės-religinės fantazijos. Ši kritinė įžvalga, kaip ir ją lydinti kritinė prieiga, prie visų kultūrinių interpretacijų arba diskursinių priedangų, tekstinių triukų, retorinių priemonių, kurias dabar traktuojame kaip „tradicines“, negali nei atmesti, nei susitaikyti su neišreiškiama dieviška transcendencija, nei nustatyti pačių tipiškiausių metafizinių principų. Be abejo, žmogiškoji mintis neišvengiamai linkusi į kultūriškai apibrėžtus ir ideologiškai suformuotus apibendrinimus (arba tiesiog į sentimentalias iliuzijas) ir ji turi tam „visas teises“, nes apreikšta tikrovė yra (apšviesta, „sukonstruota“ arba išreikšta neoplatoniško ellampsis prasme) mitinė, ji yra „Dieviškojo Žaismo“ mitas. [p. 26] Esminiai žodžiai: filosofija, teurgija, Rytai-Vakarai, Egipto mąstymo tradicija, antikos filosofija, arabų filosofija.

ENThe author places the main focus on the relations between philosophy and theurgy in the late Antiquity by analyzing them in the interaction space of the traditions of Easern and Western cultures. The subject matter has been selected as a historically non-contextualized application of philosophy, mysticism or ritual practices which is rather problematic since it presupposes a distinct type of self-evidence. The author pays a lot of attention to the analysis of the philosophy of late Antiquity (particularly that of Neoplatonism), which he construes as a way of living and a path of inner transformation supporting the pursue of spiritual rebirth and the unity with the divine principles. Such philosophy becomes the science of purification and unity, a prayer that leads to the resemblance of God. It is inseparable from the sacred traditional rituals which currently interiorized, in part or in whole. The religious ideas and practices of Mediterranean cultures, Egypt and the Middle East prepare the ground for both philosophy (philosophia) and theurgy (theourgia). Together they embrace thought as well as practice (often described as advancement towards heaven) which is perceived as the path of perfect living through the following of divine examples and archetypes. Keywords: philosophy. East-West, Egyptian thought tradition. Ancient philosophy, Arab philosophy.