Рускамоўная карэспандэнцыя жанчын (гаспадарынь і багатых шляхцянак) Вялікага Княства Літоўскага канца XV-XVI стст

LTPastaruoju metu tarp mokslininkų nerimsta diskusijos dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybinės kalbos statuso ir bendros kalbinės situacijos XV a. pabaigoje – XVI a. LDK gyveno įvairių etninių grupių atstovai, kasdieniam bendravimui ir susirašinėjimui naudoję įvairias kalbas. Tačiau žmonių šnekamoji kalba dažnai skyrėsi nuo jų rašto kalbos. Šnekamąją kalbą identifikuoti galima remiantis išlikusiais laiškais. Straipsnyje aptariama XV a. pabaigos – XVI a. LDK valdovių ir didikių rusėniška korespondencija. Siekiama nustatyti šios korespondencijos mastą, priežastis, kodėl buvo rašoma rusėniškai. Galima konstatuoti, kad moterų korespondencijos atsiradimą LDK XV a. pabaigoje lėmė „kanceliarinės kultūros“ faktorius. Epistoliarinis žanras labiausiai paplitęs buvo Lietuvos valdovių tarpe. Išliko virš 300 valdovių laiškų, rašytų XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje. Tuo metu jos susirašinėdavo lotynų, italų, lenkų, rusėnų ir vokiečių kalbomis. Tačiau dėl politinių aplinkybių ir efektyvesnio administravimo rusėnų kalba susirašinėdavo tik valdovės Elena (7 laiškai) ir Bona Sforca (kelios dešimtys laiškų). Didikių laiškų analizė rodo, kad rusėnų kalba užėmė tvirtas pozicijas kasdieniame jų gyvenime. Jos susirašinėdavo ir lenkų kalba. Nuo 1565–1568 m. dvikalbystę didikių korespondencijoje pakeitė platus lenkų kalbos vartojimas, rusėnų kalba tapo nebemadinga. Tačiau XVI a. antros pusės teismų dokumentai rodo, kad tarp vidutinės ir smulkiosios LDK bajorijos atstovų rusėnų kalba vis dar užėmė tvirtas pozicijas, lenkų kalba ją keitė lėčiau nei diduomenės atveju.

ENRecently, discussions about the status of the official language of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and general linguistic situation in the end of the XVth - XVIth century have been continuing. Representatives of different ethnic groups lived in GDL, who used different languages for daily communication and correspondence. However, people's spoken language often differed from their written language. Spoken language can be identified on the basis of remained letters. The article discusses Ruthenian correspondence of female rulers and nobles of GDL of the end of the XVth - XVIth century. The aim is to determine the extent of this correspondence and the reasons why it was written in Ruthenian. It can be stated that the emergence of women's correspondence in GDL in the end of the XVth century was determined by the factor of "clerical culture". The epistolary genre was most prevalent among the female rulers of Lithuania. More than 300 letters of female rulers have remained, which were written in the end of the XVth - beginning of the XVIth century. At that time, they corresponded in Latin, Italian, Polish, Ruthenian, and German. However, due to political circumstances and a more efficient administration, only rulers Elena (7 letters) and Bona Sforza (several dozens of letters) were corresponding in Ruthenian. The analysis of the letters of noblewomen shows that Ruthenian language played an important role in their everyday life. They were also corresponding in Polish. From 1565–1568 bilingualism in the correspondence of noblewomen was replaced by extensive use of the Polish language, and Ruthenian language became obsolete. However, judicial documents of the second half of the XVIth century show that among the minor and middle nobles of GDL Ruthenian language still played an important role, the Polish language was replacing it at a slower rate than in the case of aristocracy.