Leadership and creativity: is there a common psychological background for both?

LTStraipsnio tikslas - asmenybės lygmenyje išanalizuoti sąsajas tarp kūrybiškumo ir lyderystės, darant prielaidą, kad abu šiuos reiškinius gali lemti panašūs, o gal ir tapatūs, vidiniai (psichologiniai) veiksniai. Šiame straipsnyje vadovaujamasi Amabile (1996) pateiktu apibrėžimu, kuris akcentuoja, kad kūrybiškumas – tai naujų ir naudingų idėjų generavimas bet kurioje srityje, inovacija – kūrybiškų idėjų sėkmingas įgyvendinimas organizacijoje. Lyderystė (remiantis Antonakis et al., 2004) – tai „tikslingas procesas, besiremiantis vertybėmis, idealais, vizijomis, simboliais ir emocijomis, kurio rezultatas – kaita“; tam tikra prasme jis priešingas vadybai, kuri yra nukreipta į konkretų tikslą, stabilumą, remiasi biurokratija ir pareigų vykdymu. Jau iš šių apibrėžimų matyti, kad sėkmingai lyderystei reikalingas kūrybiškumas. Įvertinus visa tai, galima daryti prielaidą, kad kai kurie vidiniai veiksniai lemiantys kūrybiškumą kartu lemia ir lyderystę tam tikroje srityje. Atliekant straipsnyje pristatomą empirinį tyrimą, siekta konkrečiau įvardyti šiuos veiksnius, taip pat patikrinti prielaidą apie galimai bendrus kūrybiškumo ir lyderystės verslo srityje nekognityvinius psichologinius veiksnius. Empirinis tyrimas atliktas derinant kokybinę ir kiekybinę tyrimo strategijas. Tyrimo metu naudoti rašytiniai dokumentai – studentų kūrybinės veiklos dienoraščiai (jų apibendrinimai). Visų pirma buvo atlikta kokybinė šių dokumentų turinio analizė vadovaujantis Corbin ir Strauss (2008), Creswell (2007), Frost (2011) ir kitų autorių įvardytais induktyviais grindžia mosios teorijos principais, naudojant MAXqda 10 programinę įrangą. Papildant kokybinės analizės duomenis, jų pagrindu buvo atlikta ir kiekybinė dokumentų turinio analizė. Gauti kiekybiniai duomenys naudoti lyginant šio tyrimo dalyvius tarpusavyje bei jų įvertinimo rezultatus su visos studentų grupės rezultatais.Tyrimo dalyviai – universitetinių pirmosios pakopos verslo administravimo ir žmonių išteklių vadybos studijų 7 studentai, atrinkti iš 52 studentų grupės, kaip pateikę daugiausia kūrybiškų idėjų savo dienoraščiuose. Kokybinio tyrimo metu buvo identifikuoti trys svarbiausi 7 šiam tyrimui atrinktų studentų darbų ypatumai: idėjos juose pristatomos labai emocingai, jos yra kompleksiškos (viena kūrybiška idėja „gimdo“ kitų virtinę) ir lemia ilgalaikius pokyčius. Taip pat šių 7 studentų darbuose nustatyta santykinai daugiau praktiškojo ir spontaniškojo, mažiau – idealiojo ir formaliojo kūrybiškumo atvejų. Tai leidžia teigti, kad atrinktieji 7 studentų darbai ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai (kūrybiškumo požiūriu) yra pranašesni už likusius. Šie rezultatai gauti remiantis autorės anksčiau ankstesnio tyrimo metu (Almonaitienė, 2012) išskirtomis 4 - riomis kūrybiškumo kategorijomis. Tęsiant tyrimą 7 studentų darbai buvo kokybiškai ir kiekybiškai palyginti tarpusavyje. Ši analizė leido tarp 7 atrinktųjų identifikuoti tuos individualius atvejus, kuriuose minėti kūrybiškesnių darbų ypatumai yra ryškiau išreikšti (A – D atvejai) ir mažiau išreikšti (E – G atvejai). Taip pat nustatyta, jog daugiausia ir kokybiškiausių kūrybiškų idėjų iškėlė tie studentai, kurie yra atsidavę savo hobiui ir turi su juo susijusį nuosavą verslą. Interpretuojant tyrimo duomenis, kaip pagrindinis veiksnys, lemiantis ir kūrybiškumą, ir lyderystę versle gali būti įvardytas darbo ir gyve nimo būdo ryšys, pasireiškiantis per stiprų emocinį įsitraukimą. Tyrimo duomenys, gauti analizuojant realią studentų veiklą, iš esmės patvirtina prielaidą, jog kūrybiškumą ir lyderystę verslo srityje lemia panašūs psichologiniai nekognityviniai veiksniai: emocinis įsitraukimas į veiklą, jos sąsajos su asmenybės interesais ir vertybėmis.

ENAim of the study is to discuss the relationship between leadership and creativity at a personal level, and to trace non - cognitive psychological factors which possib ly determine creativity at work. The methods of scientific literature analysis and empirical qualitative research have been employed for the investigation. The richest 7 journals (diaries) of creative activity have been selected for empirical research from the total of 52 samples. The study presents empirical evidence of such factors of creativity and leadership as emotional involvement and the work - way of life connection. It also draws attention to the problem of creativity levels at an organization and stresses the connection between creativity and leadership. These problems still lack considerable attention of researchers, as the article shows. Main research implications for practice include the possibility to foresee high creativity and leadership at work by assessing the aforesaid individual characteristics. Findings of the research are relevant to the paradigm of person - centric work psychology and sustainable socio - economic development.