Naujas Elijaus Pielgrzymowskio knygelės "Panegyrica apostrophe" leidimas

LTRecenzijoje aptariamas naujas LDK XVI a. antrosios pusės – XVII a. pradžios raštijos ir politinio veikėjo, LDK raštininko Elijaus Pielgrzymowskio 20-ties puslapių knygelės „Panegyrica apostrophe“ leidimas. Pirmoji Pielgrzymowskio knygelė (1583 m.) buvo skirta istoriografijoje gerai žinomam 1581 m. Kristupo Radvilo Perkūno diversiniam žygiui į Maskvos teritoriją išliaupsinti. Konstatuojama, kad leidinys parengtas profesionaliai, originalo lotyniškas tekstas turi išsamius, labai vertingus komentarus, lenkiškas vertimas, kiek galima spręsti, yra tikslus, taip pat pravartūs jį lydintys tikrinių vardų ir realijų komentarai. Neabejotinai reikšmingiausiu parengėjo atradimu recenzijoje laikomas konkrečių Antikos ir Renesanso autorių ir jų kūrinių, kuriais rašydamas savo panegiriką pasinaudojo Pielgrzymowskis, atskleidimas. Akivaizdu, kad Pielgrzymowskis pernelyg laisvai (net anos epochos kontekste) savo kūrybinėje praktikoje taikė imitacijos teoriją, todėl šiomis dienomis visai pagrįstai būtų pavadintas atviru plagiatoriumi. Kaip publikacijos trūkumas pastebima tai, jog rengėjo yra kartojami seni klaidingi teiginiai apie Pielgrzymowskio naudojimąsi Nowina herbu (iš tikrųjų naudojo 2 sukryžiuotų piligrimo lazdų ir žvaigždutės herbą), priklausymą kalvinistams (iš tikrųjų buvo liuteronas), mokymąsi LDK protestantų mokyklose (iš tikrųjų studijavo Karaliaučiuje). Kartojamos iš straipsnio į straipsnį keliaujančios senos literatūrologų ir bibliografų abejonės dėl kūrinių, tarp jų anoniminės knygelės „Philopatris ad senatum populumque Lituanum“ (1597 m.), autorystės.