Ketvirčiui amžiaus prabėgus

LTStraipsnyje aptariamos dvi daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus parašytos Nacionalinės premijos laureato Juozo Apučio apysakos – Prieš lapų kritimą ir Rudenio žolė. Straipsnio autorius nepretenduoja į išsamią ir visapusišką apysakų analizę, o koncentruoja savo dėmesį tik į keletą teksto slėpinių, kuriuos tariasi aptikęs kūrinių semantikoje bei stilistikoje. Pagrindiniai straipsnio akcentai – Apučio meninio žodžio savitumas ir sugestyvumas, dvasinis vaiko pasaulis suaugusiojo žvilgsniu, psichologinių personažo gelmių atodangos, moralinės atsakomybės problema, visuomeninis kūrinio rezonansas. [Iš leidinio]

ENThis article discusses two stories written more than a quarter of a century ago by National Prize winner Juozas Aputis: Prieš lapų kritimą (Before the leaves fall) and Rudenio žolė (Autumn grass). The author of the article does not aim at a full and comprehensive analysis of the stories, preferring to concentrate his attention on a few ‘secrets’ of the texts that he has found in their semantics and stylistics. The principal focuses of the article are the artistic uniqueness and suggestiveness of Aputis’ writing; the psychological world of a child through an adult’s eyes, the exposure of the story character’s inner psychological depths, the problem of moral responsibility and the public’s reaction to the stories.