Orthodoxy and revolt: the role of religion in the seventeenth-century Ukrainian uprising against the Polish-Lithuanian Commonwealth

LTStraipsnyje analizuojamas religijos vaidmuo Ukrainos sukilime prieš Abiejų Tautų Respubliką XVII a. viduryje. Diskusijose dažniausiai buvo apsiribojama skirtingų krikščionių konfesijų santykių tyrimais, tačiau nekreipta dėmesio į musulmonų-stačiatikių ir žydų-stačiatikių santykius. Nepaisant ilgai trukusių kovų tarp kazokų ir musulmonų, sukilimo vadai gebėjo sudaryti sąjungą su musulmonais ir ignoruoti krikščionišką solidarumą. Chmelnickis padėjo sukilimą prieš Abiejų Tautų Respubliką sudaręs sąjungą su totoriais, kas sulaukė didelio pasmerkimo. Sąjunga su totoriais buvo pateisinama tuo, kad graikų padėtis po Otomanų jungu buvo geresnė nei stačiatikių Lenkijos sudėtyje. Svarbūs buvo ir žydų-stačiatikių santykiai. 1648 m. sukilimo metu buvo nužudyta apie 100 000 žydų Ukrainoje. Žudynių religinės priežastys nėra pakankamai ištirtos, tačiau daugiausia žudyti dvarų valdytojai. Lieka sunku atskirti socialines ir religines antisemitizmo priežastis Ukrainoje. Nepasitenkinimą kėlė tai, kad žydai turėjo daugiau laisvių nei stačiatikiai Abiejų Tautų Respublikoje. Kai kurie amžininkai pagrindine sukilo priežastimi nelaikė religijos, tačiau XVI a. katalikų misijų aktyvumas suardė nusistovėjusią pusiausvyrą, o Besto bažnytinės unija paskatino Stačiatikių Bažnyčią remti tikinčiųjų pasipriešinimą. Kai tik kazokai pradėjo sukilimą, abi pusė jį matė kaip karą dėl religijos. Nėra aišku, kaip mąstė didžioji dalis eilinių sukilėlių, tačiau stačiatikių identiteto išsaugojimas turėjo didelę įtaką.

ENThe article analyzes the role of religion in the Ukrainian rebellion within the Polish-Lithuanian Commonwealth in the middle of the XVIIth century. Discussions were generally confined to the studies of relationships of different Christian denominations, but attention has not been paid to the Muslim-Orthodox and Jewish-Orthodox relations. Despite lengthy fighting between the Cossacks and the Muslims, rebellion leaders were able to form a union with the Muslims and ignore Christian solidarity. Khmelnytsky started rebellion against the Polish-Lithuanian Commonwealth having formed an alliance with the Tatars, which received great condemnation. The alliance with the Tatars was justified by the fact that the situation of the Greeks under Ottoman yoke was better than that of the Orthodox as a part of Poland. Jewish-Orthodox relationship was also important. During the uprising of 1648, 100 000 Jews were killed in Ukraine. Religious causes of the massacre are not sufficiently investigated, however, the majority of victims were the owners of manors. It remains difficult to distinguish social and religious causes of anti-Semitism in Ukraine. The cause of dissatisfaction was the fact that Jews had more rights than the Orthodox in the Polish-Lithuanian Commonwealth. Some contemporaries did not consider religion as the main cause of the uprising, however, in the XVIth century the activity of Catholic missions disturbed the established balance, and the Union of Brest prompted the Orthodox Church to support the resistance of the believers. As soon as the Cossacks started the uprising, both sides saw it as a war on religion. It is not clear how the majority of the rebels were thinking, but the Orthodox identity preservation had a great influence.