LTRecenzijoje aptariama Jolantos Gelumbeckaitės parengta knyga „Lietuviškoji 1573 metų Wolfenbüttelio postilė“. Pažymima, kad šis postilės leidimas ne tik padarė prieinamą filologams vieną didžiausių rišlių XVI amžiaus lietuviškų tekstų, bet jame esantis turiningas įvadas, detalūs komentarai, atskleidžiantys istorinį ir filologinį kontekstą, praturtina ir pačią dabartinę filologiją. Recenzijos autorius išsamiai aptaria abiejų tomų turinį ir struktūrą. Pažymima, kad pirmajame tome postilės tekstas atsakingai redaguotas ir transkribuotas. Recenzento nuomone, tai buvo būtinybė, nes postilės rankraštis pats savaime sunkiai paskaitomas. Taip pat pažymima, kad filologinio leidimo būtinybė yra pateikti prieigą ir prie originalo. Taip pat recenzentas pažymi, kad trūkumų turi vien transkribuoti leidimai, kaip kad ankstesnysis Juozo Karaciejaus parengtas šios postilės leidimas, nes neatskleidžiama filologinė visuma. Aprašoma, kad antrame tome publikuojamas J. Gelumbeckaitės įvadas, komentarai ir registrai. Konstatuojama, kad komentarai daugiausia koncentruojasi ties filologiniais, kodifikavimo klausimais, juose diskutuojamos tam tikros teksto vietos, ypač tos, kurios sunkiau perskaitomos ar kurias skaitant gali kilti abejonių. Pažymima, kad rečiau pasitaiko grynai lingvistinių pastabų. Recenzentas mini pastabų reikalingus atvejus, kai lietuviška konstrukcija paveikta originalo kalbos. Recenzento nuomone, trūksta Wolfenbüttelio postilės lietuvių kalbos aprašymo, bet tai jis, itin teigiamai vertindamas J. Gelumbeckaitės atliktą darbą, laiko tolesnių tyrimų uždaviniu.