[Aisčiai. T. 1, Kilmė]
LTRecenzijoje aptariama Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai“ (Vilnius, 2012). Knygoje aprašomi baltai Lietuvos istorijoje, daugiaetniškumas, baltų ir slavų, baltų ir aisčių ryšiai, baltų ir aisčių kilmė, gotų vaidmuo aisčių kultūroje, aisčių gyventos teritorijos ir kitos temos. Čia taip pat daug žemėlapių, paveikslų ir archeologinių radinių paveikslų. Autoriaus Eugenijaus Jovaišos teigimu, prūsai, lietuviai, latviai, žiemgaliai, sėliai ir kuršiai turėtų būti vadinami aisčiais. Istorikai, lingvistai ir archeologai nesutaria dėl chronologijos. Esama jų dviejų: kalbos vystymosi chronologija ir materialinės kultūros, kurioje kalba vartojama, chronologija. Kalbos istorikai turi daug ir įvairių nuomonių apie baltų, slavų ir germanų kalbų kilmės laiką ir vietą. Jovaiša iš esmės sutinka, kad baltai atsirado apie 2200–2000 metų prieš Kristų. O kalbininkai visame pasaulyje teigia, kad prūsų ir lietuvių kalbos priklauso seniausiam indoeuropiečių kalbų sluoksniui. Vis dėlto kalbos amžius – keblus klausimas. Geriau būtų vartoti terminą „konservatyvus“, o ne „senas“, apibrėžiant tą faktą, kad kalba išlaikė daug senovinių bruožų. Juk tiek anglų, tiek lietuvių kalba kilo iš indoeuropiečių prokalbės ir abi yra to paties amžiaus. Vis tik anglų kalba pakito daugiau nei lietuvių. Eugenijaus Jovaišos kruopšti duomenų analizė ir archeologinių Vistulos vietovių priskyrimas baltų tautai (aisčiams) atrodo aiškus ne tik lietuviams. Recenzento nuomone Jovaišos detalus tyrimas ir atsiskleidžianti erudicija verti didžiulio pasigėrėjimo.
