XIX a. Lietuvos dailės siužetai

LTDailės istorijos mokslas, kaip savarankiška humanitarinė disciplina pradėjęs formuotis XVIII amžiuje, pirmuosius savo uždavinius manė esant faktografines istorinio dailės palikimo studijas, o pradėjęs empirinius duomenis sisteminti ir susidūręs ne su kūrėjų, o su kūrinių egzistencija, visų pirma ėmėsi fiksuoti, aprašinėti, vertinti dailės kūrinių siužetus. XX amžiaus, patyręs ir patiriantis begalę istorinių ir meninių kataklizmų, užgožtas modernizmo žygių, visomis išgalėmis stengėsi siužetą, pasakojimą iš dailės išguiti, galbūt prisimindamas praėjusiuosius amžius, bijodamas vėl susitapatinti savo meniniu tikslu su žodinės kūrybos sritimis ir siekdamas išimtinai plastinių išraiškos priemonių, arba - veikiamas postmodernizmo - kūrė individualią mitologiją, psichoanalitinį siužetą, universalių temų fragmentų koliažą. "Literatūrinis", "literatūriškas" - šie žodžiai tapo žemiausia dailės vertinimo kriterijų pakopa. Bet ankstesniųjų amžių dailės vertinime siužetinė programa užėmė labai svarbią vietą, jos perteikiamas moralinis, idėjinis, didaktinis krūvis dažnai reguliavo pačią plastinę dailės kūrinio struktūrą, savo ruožtu iš jos gaudamas platesnį ar siauresnį suvokimo diapazoną. Temos ir siužetai, pasitelkiami dailininkų, neretai pranašaudavo ir pokyčius ar konfliktus formaliuosiuose dailės kūrinių sluoksniuose, liudydavo naujųjų meninių stilių užuomazgas bei naujas nuostatas humanitarinių bei tiksliųjų mokslų sferose. Vienokia ar kitokia konkretaus kūrinio siužeto interpretacija svarbi ne tik tokiu plačiu požiūriu - ji itin aktuali toms geografinėms vietovėms, kurių dailės raida dėl vienų ar kitų priežasčių nesugeba nei diktuoti, nei vytis politinio ar ekonominio gyvenimo aktualijų, yra priversta tenkintis nuošalia visuomeninio gyvenimo provincijos vieta, kurios raidą stabdo netikėti istoriniai pokyčiai.

ENThe plot-based interpretation of an art work is typical for these regions, in which art evolution cannot either dictate or folow political and economical life. The unfavourable situation for cultural evolution usually creates an art-audience, which estimates cultural subjects not by the categories of changes of ideas and forms, but by the level of a literary plot and its clearness of fact, time and place. These things must be kept in mind trying to understand the specifical features of Lithuanian art in the 19th c. The official legitimation of Vilnius University at the beginning of the 19th c. and the opening of the architectural, painting, sculptural and graphic departments with Vilnius University was the turning point in Lithuanian art history. The conceptual level of the works by the "Vilnius Art School" professors and students - their plots, themes and subjects - show clearly in what period of European art development they are trying to find a place. History of TABLEAU VIVANTS, especially their plots and literary programs, provide us with much material about art situation in Lithuania in the 19th century. After Vilnius University having been closed and Lithuanian culture having lost a very important stimulus of art, such hybrid art-and-theatre examples can supplement history of fine arts of the second half of the 19th c. with additional information. Local art community ceased trying to form a system of aesthetical criteria. The means of aesthetical forms, which had been in the process of forming, were overshadowed by the plot and subjects again. These processes are characterized by the genre-hierarchy: according to quantity, the portrait takes the first place, the landscape - the second place. The landscape was able to satisfy aesthetical demands of higher level. Even in these cases, the plot of an art work (the name and position of a person, or individual significance of a place) dominates in most cases.