LTJungiškoji psichologija pasakas mato kaip vieną seniausių ir giliausių šaltinių kolektyvinei pasąmonei ir psichikos procesams pažinti. Simbolių kalba jos pasakoja apie įvairius žmogiškus patyrimus, asmenybės augimą, apie brendimo kliūtis ir galimybes jas įveikti, apie žmogaus vidinio pasaulio skleidimąsi. Pasak Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung), „mituose ir pasakose, kaip ir sapne, psichika pasakoja apie save, ir archetipai atsiskleidžia natūraliai sąveikaudami“ (Jungas 2015: 255). Pasakos atspindi universalias žmogiškas patirtis, jos simbolių kalba gali atsakyti į klausimą, kaip tapti savimi. Jungiškosios analitinės psichologijos priemonėmis straipsnyje analizuojama Jono Basanavičiaus užrašyta pasaka „Jonas kareivis“ (Stukas 1989: 236). Pateikta pasaka šiek tiek sutrumpinta. Ją skaitant, kviečiu neskubėti ir pastebėti kylančius jausmus, pojūčius bei vaizdinius, atkreipti dėmesį, kuriose pasakos vietose jie kyla. Tai jau galėtų būti žinutė apie jūsų vidinį pasaulį.
ENCarl Gustav Jung’s analytical psychology views folktales as expressions of universal human experiences. The Lithuanian folktale “Jonas the Soldier” reflects the complex journey of personal growth and individuation. At the beginning of the tale, the protagonist, Jonas, embodies a one-sided ego stance, marked by arrogance, grandeur, and an overidentification with persona, while also lacking connection to the feminine aspect (anima). His journey represents a quest to integrate anima, during which he must rely on the forces of the unconscious, welcome the nurturing energy of the “good mother” archetype, learn humility, and embrace service. Through service, Jonas receives guidance from the “good king” archetype, which helps him confront his shadow. The bond with the good king signifies the resolution of a negative father complex, leading to ego strengthening and the ability to take responsibility for the shadow, using its energy for personal growth. Eventually, all illusions of egoic grandeur collapse, forcing Jonas to confront his suffering and authentic emotions. Only then does he become capable of meeting his true self. By the end of the tale, his ego has regained strength, self-worth, and control over his reactions. In the final stage of transformation, anima remains a faithful companion, culminating in a marriage, reaching wholeness and individuation.