Беларуская ідэнтычнасць у ХІХ ст
LTStraipsnyje analizuojamas baltarusių identitetas XIX a. XIX a. pirmoje pusėje Baltarusija buvo vadinama Vitebsko, Mogiliavo ir kartais Smolensko gubernijos. Tuo tarpu Vilniaus, Gardino ir Minsko gubernijas carinė valdžia traktavo kaip Lietuvą. Tuo metu Baltarusijos apibrėžimas, apimantis baltarusių gyvenamą etnografinę teritoriją, buvo pradėtas naudoti tik mokslinėje literatūroje, leidžiamoje Vilniuje ir Peterburge. Netrukus ši Baltarusijos apibrėžimo reikšmė buvo pradėta naudoti ir politikos srityje. Permąstyti Baltarusijos apibrėžimą paskatino lenkų-rusų kultūrinė konkurencija baltarusiškose žemėse. Iki XIX a. pabaigos Baltarusija buvo traktuojamas kaip vienas iš Didžiosios Rusijos kultūrinių regionų. Tuo metu baltarusių elitas ieškojo savo identiteto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arba Abiejų Tautų Respublikos valstybinėje tradicijoje, o vėliau etniniame krivičių išskirtinume. Abiejų Tautų Respublikos identitetas reiškė sulenkėjimą, Lietuvos – XIX a. pabaigoje tapo anachronizmu, o krivičių legenda neturėjo didelio pasisekimo. XIX a. antroje pusėje Baltarusijos sąvoka nustojo reikšti tik krašto pavadinimą ir įgijo kalbinį-etninį aspektą. Po 1863-1864 m. sukilimo krašte vyko greitas stačiatikių rusifikacijos ir katalikų – sulenkėjimo procesas. Pastaruosius carinė valdžia traktavo kaip lenkus. XIX a. antroje pusėje pradėta daugiau dėmesio skirti etnografiniams ir kalbiniams Baltarusijos gyventojų aspektams ir jais remiantis formuoti nacionalinės politikos kryptis.
ENThis article analyses Belarusian identity of the 19th century. During the first half of the 19th century, Belarus was called Vitebsk, Mogilev and as the Smolensk governorate. Meanwhile, Vilnius, Grodno and Minsk gubernias were considered as Lithuania by the royal authority (tsarist government). At that time, the definition of Belarus covering Belarusian ethnographic territory was only used in scientific literature published in Vilnius and St. Petersburg. The meaning of Belarus definition has started being utilised in Political area. Polish-Russian cultural competition in the Belarusian states inspired this particular definition. By the end of the 19th century, Belarus was considered as one of the cultural regions based in Great Russia. Hereupon, the Belarussian elite sought their identity in the national tradition of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) or Polish-Lithuanian Commonwealth, as well as in ethnic uniqueness of Krivichs. The identity of Polish-Lithuanian Commonwealth meant the impact of polonization, GDL times considered as anachronistic and the Krivichs story did not stand out. During the second half of the 19th century, the concept of Belarus ceased to refer only to the name of the region and acquired a linguistic-ethnic aspect. The polonisation process has started after the rapid uprising of the Orthodox Russification and the Catholics (1863-1864). Catholics were treated as Poles by the last tsarist government. The second half of the 19th century was dedicated for the ethnographic and linguistic aspects of the Belarusian population, on the basis of national policies formation.
