Мяшчанская геральдыка ВКЛ у ХV-ХVІІІ ст.: да пастаноўкі праблемы
LTLietuviškų ir baltarusiškų miestų gyventojų herbai kaip miestiečių kultūros elementas kol kas nesulaukė platesnių tyrinėjimų. Paminimi tik keli apie juos rašę istorikai. Peržvelgęs istorinę literatūrą ta tema ir ginčus dėl miestiečių heraldikos įvardijimo, autorius siūlo miestiečių herbus vadinti „herbeliais“, nors ir pripažįsta, kad Abiejų Tautų Respublikoje riba tarp bajorų ir miesto patricijato labai neryški. Žinoma, kad tokius herbelius galėjo turėti magdeburginių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) miestų miestiečiai. Ar mažesnių miestelių gyventojai juos turėjo, kol kas neaišku. Lietuviškų ir baltarusiškų žemių miestiečių heraldikos aukso amžius apima XVI-XVII a vidurį. Po to atėjo nepaliaujamų karų ir suiručių metas, be to XVII a. pabaiga ir XVIII a. žymiai silpniau ištyrinėta. Bajoriškosios anarchojis metu pastebimas miestų elito siekis gauti bajoriškąją nobilitaciją. Didesnes galimybes tam atvėrė 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija. Miestiečių heraldikos tyrimai kol kas yra tik pradinėje stadijoje, į daugelį keliamų klausimų dar nėra atsakymų. Nurodytos tyrimų „properšos“ neleidžia daryti išvadų apie visų LDK žemių heraldikos visumą. Į šia sąvoką autorius įtraukia visus herbus, egzistavusius to meto visuomenėje: valstybės herbą, žemių herbus, bajorijos herbus, miestų herbus, miestiečių herbelius, visuomeninių-religinių bendrijų, cechų ir prekybinių susivienijimų herbus ir emblemas.
