Полаччына і палачане ў нацыянальна-культурным і рэлігійным жыцці Вялікага Княства Літоўскага першай паловы XVI ст.
LTPolockas buvo vienas reikšmingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestų, kuris tuo pačiu buvo ir atskiro valstybės regiono – Polocko žemės centras. Laikui bėgant šis regionas ir jo gyventojai vis labiau ir labiau integravosi į LDK, tačiau sugebėjo išsaugoti tam tikrą autonomiją ir savitus bruožus. XVI a. pirmoje pusėje vietinė tradicija dar buvo aiškiai pastebima. Straipsnyje nagrinėjama Polocko žemės ir jos gyventojų nacionalinės, kultūrinės, religinės tradicijos raida XVI a. pirmoje pusėje ir šios tradicijos santykis su regiono integracijos į LDK procesu. Taip pat nagrinėjama su baltarusių tautos nacionalinės savimonės formavimusi susijusi Baltosios Rusios etnonimo taikymo Polocko žemei problema. Remiamasi rašytiniais šaltiniais, daugiausia iš Polocko kilusių žymių kultūros veikėjų Pranciškaus Skorinos ir Vasilijaus Tiapinskio kūriniais. Turimi duomenys rodo, kad Polocko žemės gyventojai pasižymėjo dvejopa – rusėniška nacionaline ir regionine polockietiška savimone. Jie puoselėjo senąsias regiono tradicijas, tačiau jos laikui bėgant nyko. Patys polockiečiai savo veiklą noriai plėsdavo ne tik gimtinėje, bet ir kituose LDK regionuose ar net kitose valstybėse, o kai kurie netgi atsisakydavo stačiatikybės. Tačiau tokį gyvenimo būdą pasirinkę asmenys vis tiek išsaugodavo savo nacionalinę rusėnišką savimonę ir emocinį ryšį su gimtine. Skorina ir Tiapinskis geriausi to pavyzdžiai. Lieka neaišku, ar Polocko žemė iki XVI a. antrosios pusės būdavo vadinama Baltąja Rusia. Todėl nėra pagrindo teigti, kad baltarusiška polockiečių savimonė jau buvo susiformavusi.Reikšminiai žodžiai: Baltoji Rusia; Cerkvė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Polockas; Pranciškus Skorina; Raštija; Religija; Rusėnai; Skorina; Stačiatikybė; Tautinė sąmonė; Vienuolis-kunigas Aleksėjus; 16 amžius; 16th century; Belaja Rus; Franciscus Skorina; Hieromonk Aleksii; National awareness; Orthodox Church; Orthodoxy; Polotsk; Religion; Rutheni; Skaryna; The Grand Duchy of Lithuania; Writing; Baltarusija (Belarus).
ENPolotsk was one of the most significant cities in the Grand Duchy of Lithuania (GDL). This particular city was also a center of Polotsk state, considered as a separate region of the Grand Duchy. The region and its inhabitants have become more and more integrated into the GDL, however, they managed to stay autonomous while keeping their distinctive features at the same time. Local traditions were still clearly visible during the first half of the 16th century. This article reflects the analysis on the first half of the 16th century Polotsk state, together with an evolution based on national, cultural, religious traditions of its inhabitants. The relationship among these traditions and the process of the region integration into GDL is also discussed. The problem of the application of the White Ruthenia's ethnonation to the Polotsk land is also considered together with the formation of the Belarusian national self-consciousness. According to written sources, mostly affected by works of famous cultural figures that came from Polotsk such as Francisk Skorina and Vasilijus Tiapinskis. The available data reveals that the population of Polotsk was characterized by a twofold - Ruthenian national and regional Polotskian self-consciousness. They cherished region's old traditions, however, all of them have been vanished over time. The residents of Polotsk have willingly expanded their activities into other regions of the Grand Duchy of Lithuania, or even abroad. Some of them have renounced Orthodoxy. People saved their origins such as the emotional connection with a native background and national Ruthenian self-consciousness, despite the fact they chose this kind of lifestyle. Skorina and Tiapinskis stand out as best examples. It remains unclear whether until the middle of 16th century the state of Polotsk was called White Ruthenia. Therefore, there is no reason to state that the self-consciousness of Belarusian Polockians had already been formed.
