XIX amžiaus Lietuvos matematikos mokslo gijos, uždarius Vilniaus universitetą

LTLietuvos matematikos mokslo plėtojimasis, ypač suaktyvėjęs XIX a. pirmojoje pusėje, buvo prievarta sustabdytas. Įsiliepsnojęs 1830-1831 m. sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje bei palankus Vilniaus universiteto požiūris į jį kėlė nerimą Rusijos carui Nikolajui I. Todėl jis ėmėsi represijų: 1832 m. pasirašė aktą, kuriuo remiantis buvo uždarytas Vilniaus universitetas, daugiau nei 250 metų buvęs mokslų, tarp jų ir matematikos, židiniu Lietuvoje. Kalbant apie Lietuvos matematinės minties apraiškas XIX a. 3-iajame dešimtmetyje, būtina paminėti Ipolito Rumbovičiaus (1798-1838) veiklą. Jis gimė Lietuvoje, 1817 m. baigė universitetą ir įgijo magistro laipsnį, ėjo viceprofesoriaus (adjunkto) pareigas, o 1823 m. buvo išrinktas braižomosios geometrijos profesoriumi, 1828 m. tobulinosi Peterburge, Maskvoje. Iki tol Vilniaus universitete braižomosios geometrijos, grafikos pradmenys buvo dėstomi skaitant architektūros kursą. Tačiau siekiant susieti teoriją ir pratiką bei rengti inžinerinės praktikos specialistus į universitetą buvo pakviestas I. Rumbovičius. Jam buvo pavesta parengti atskirą braižomosios geometrijos programą. Kursą sudarė šios dalys: teorinė, taikymas inžinerinėje praktikoje ir praktinė. Oricntuotasi į pripažintus prancūzų autorių G . Monžė, J. I lašėto ir kt. darbus [p. 212].