Lyduvėnų tilto ir jo maketo karo muziejuje istorija

LTStraipsnyje pristatomos Lyduvėnų geležinkelio tilto statymo aplinkybės bei jo maketo Vytauto Didžiojo karo muziejuje istorija. Šį tiltą statyti Pirmojo pasaulinio karo metais nutarė vokiečiai, norėdami nutiesti geležinkelio liniją iš Pagėgių į Radviliškį. Kelias turėjo kirsti Dubysos upę, kurios slėniai – vieni giliausių Lietuvoje; atlikus išsamius geologinius tyrimus, buvo pasirinktas sprendimas statyti ne trumpą tiltelį per upę, o didelį tiltą, jungiantį abu krantus ties Lyduvėnų gyvenviete, kur slėnis buvo siauriausias. Statybos pradėtos 1915 m. lapkritį, baigtos – 1916 m. gegužę. Medinis tiltas buvo vienas didžiausių Europoje – 670 m ilgio ir 42 m aukščio, jam sunaudota ~7000 m3 medienos. Plieninis tiltas ant betoninių atramų pradėtas statyti 20 m už medinio tilto 1916 m. spalį, o baigtas buvo 1918 m. gegužę. Pastačius naująjį tiltą, senasis medinis buvo išardytas. Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas keliasdešimt kartų sumažintas medinio Lyduvėnų tilto maketas. Manoma, jog jis buvo pagamintas XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžioje, jį gamino atskirojo geležinkelių bataliono mokomosios kuopos nariai, karo inžinieriai. Maketas pagamintas iš spygliuočio medienos – kaip ir originalusis tiltas, gan preciziškai atkurti tilto elementai (pvz. priešgaisrinės apsaugos vamzdis, gaisrininkų kopėčios ir kt.). Yra išlikusių senų maketo nuotraukų. Maketas tarnavo kaip mokomoji priemonė karo inžinerijos žinias gilinusiems kariūnams, o vėliau buvo perduotas Karo muziejui – į jo eksponatų knygą tilto maketas įrašytas 1928 m. ir muziejuje saugomas iki šiol.

ENThe circumstances of Lyduvėnai railroad bridge construction and the history of its model in the Vytautas the Great War Museum is presented in the article. The Germans decided to build this bridge during the years of World War I, because they wanted to lay down the railroad line from Pagėgiai to Radviliškis. The road should have crossed the Dubysa river, the valleys of which are one of the deepest in Lithuania; after comprehensive geological researches, a decision was chosen not to build a shorter bridge through the river, but a big bridge connecting both shores next to the settlement of Lyduvėnai where the valley was the narrowest. The constructions begun on November 1915 and finished on May 1916. The wooden bridge was one of the biggest in Europe – 670 m in length and 42 m in height, approximately 7,000 cubic meters of wood was used. Steel bridge standing on concrete supports was started to be built 20 m from the wooden bridge on October 1916 and finished on May 1918. After the construction of the new bridge, the old wooden bridge was dismantled. A dozen times smaller model of the wooden Lyduvėnai bridge is stored in the Vytautas the Great War Museum. It is thought that it was manufactured in the beginning of the forties of the 20th century; a separate railroad battalion's training company members, war engineers, manufactured it. The model was made from coniferous wood – as was the original bridge, the bridge elements were recreated precisely enough (e.g., fire safety tube, fire safety ladder etc.). Old photos of the model remains. The model served as a training means for officers that deepened their war engineer knowledge; later, it was given to the War Museum – the bridge model was written in to its Book of Exhibits in 1928 and is stored in the Museum up until now.