[Русское государство и его западные соседи (1655-1661 гг.)]

LTRecenzijoje aptariama Boriso Florios monografija „Rusijos valstybė ir jos vakariniai kaimynai (1655 - 1661 m.), išleista 2010 m. Maskvoje. Anotacijoje deklaruojama, kad monografijoje nagrinėjami Rusijos santykiai su vakariniais kaimynais po Perejaslavlio rados ir Ukrainos prijungimo, o taip pat, jog svarbiausi Rusijos užsienio politikos uždaviniai buvo visų rytų slavų žemių suvienijimas ir išėjimo prie Baltijos jūros užkariavimas, todėl kai kuriais aspektais atliktas tyrimas kelia abejonių. Jame naudoti tik Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve saugomi dokumentai, o užsienyje esančiais dokumentais nesinaudota. Nesusipažinta ir su lietuvių istoriografija. Nors dažniausiai Rusija skatina „nepolitizuoti“ istorijos, apžvelgiamos knygos turinys - smarkiai politizuotas; pvz. Rusijos elgesys teisinamas švedų „skriaudomis“, kai kurios įžvalgos yra sunkiai pagrindžiamos, nes nesinaudota kitų autorių darbais bei publikuotais šaltiniais. Pagrindinis knygos teiginys – kaltės dėl 1655-1661 m. įvykių priskyrimas švedams, kurie įsikišdami į dviejų Rytų Europos valstybių konfliktą, sukėlė tarptautinę krizę; taip sudaromas įspūdis, jog dvišaliuose santykiuose Rusija visada yra teisi. Apibendrinant knygą teigiama, jog ji palieka dvejopą įspūdį: stipriausias knygos aspektas – panaudota ir aptarta daugybė naujų šaltinių iš Rusijos archyvų, tačiau nesant medžiagos iš kitų archyvų bei nesinaudojant lietuvių, naujausia lenkų, baltarusių ir ukrainiečių istoriografija, darbas yra vienpusiškas, jam trūksta kritiškumo, autoriui ne visada pavyksta išlaikyti objektyvumą ir neutralumą.