LTStraipsnyje analizuojami lietuviško psichologinio romano pradininko, pedagogo, filosofo, kultūros veikėjo Julijono Lindės-Dobilo (1872–1934) laiškai, kurie teikia vertingos informacijos apie rašytojo dvasines pažiūras, bičiulystės ryšius, reikšmę lietuvių kultūriniam gyvenimui. Straipsnyje aptariama laiškų poetika ir kultūrinė orientacija. Kunigo ir prozininko laiškuose galima įžvelgti paralelių ir analogijų su europiniais kontekstais. Atsiveria ir faktų apie autoriaus ketinimus atsisakyti kunigystės, išvykti gyventi svetur. Aptariama kūrybinės biografijos dalis yra savotiškas romano „Blūdas“ (1912) reversas. Joje atsispindi tai, kas nutylėta, bet glaudžiai susiję su originalia Lindės-Dobilo mąstysena. Jo veikla lygintina su ankstesnių šimtmečių prancūzų dvasininkų pedagogų ir ideologų veikla. Kaip matyti iš Lindės-Dobilo laiškų, jį domino prancūzų ir belgų simbolizmas. Kaip ir modernizmo pradininkui Ch. Baudelaire’ui, jam būdinga krikščioniška filosofija ir misticizmas. Rašytojo ir pedagogo samplaika viename asmenyje davė puikių rezultatų – įsimintinos Lindės-Dobilo visuotinės literatūros ir metodikos paskaitos Juodkrantėje 1934 metais. Savo estetinę ir humanistinę programą rašytojas papildė savita strategija norminės lietuvių kalbos ir literatūros atžvilgiu. Krikščioniškas humanizmas, liberalumas, tolerancija, kūrybingumas, nuosaikumas, atsargumas – visos šios savybės leidžia lietuvių rašytojui išsaugoti nors ir kuklų, vis dėlto šiek tiek mistišką savo kultūros žmogaus, kunigo, pedagogo autoritetą.
ENThe article analyses the letters of Julijonas Lindė-Dobilas (1872-1934), the originator of the Lithuanian psychological novel, pedagogue, philosopher and cultural figure that provide valuable information about the writer's spiritual attitudes, friendship relationships, and his importance to Lithuanian cultural life. The article deals with the poetic nature and cultural orientation of the letters. The letters of said priest and prosaist can be seen as having parallels and analogies with European contexts. Some facts regarding the author's intention to refuse the priesthood and live abroad can also be found. The discussed part of the creative biography is a peculiar reverse of the novel "Blūdas" (1912) ("Madness"). It reflects things that might not be said literally but are closely related to the original mindset of Lindė-Dobilas. His activities are comparable to the activities of French priests, pedagogues and ideologists from the previous centuries. As can be seen from the letters of Lindė-Dobilas, he was interested in the French and Belgian symbolism. Like the pioneer of Modernism, Charles Baudelaire, he is characterized by Christian philosophy and mysticism. The combination of a writer and a pedagogue in one person gave excellent results. Lindė-Dobilas gave memorable lectures on universal literature and methodology in Juodkrantė in 1934. The writer added a special strategy in relation to normative Lithuanian language and literature to his aesthetic and humanistic program. Christian humanism, liberalism, tolerance, creativity, temperance, caution - all these qualities allow the Lithuanian writer to preserve a modest, yet somewhat mystical, authority of the person of culture, priest and a pedagogue.