Kražiai nacių okupacijos metais (1941-1944)

LTAntrasis pasaulinis karas ir 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs Vokietijos-TSRS karas Kražiams buvo negailestingas, atnešė daug nelaimių. Jas padidino ir ta aplinkybė, kad sąjungininkų (bolševikinės Tarybų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos), sutrypusių Baltijos šalių nepriklausomybę ir sutriuškinusių Lenkiją, karinio susidūrimo išvakarėse prie Kražių, gražiajame Medžiokalnyje (gynybai patogi didelė kalva, apaugusi mišku) įsikūrė raudonosios armijos daliniai. Jie išsikasė apkasus, įrengė įtvirtinimus, kovines pozicijas pabūklams ir minosvaidžiams, atsigabeno daug šaudmenų. Karo, nepaisant Stalino ir Hitlerio draugystės, sąjunginių sutarčių ir slaptųjų protokolų, su nerimu laukė kai kurie sovietiniai pareigūnai ir karo vadovai. Tuo tarpu Kražių miestelio ir valsčiaus gyventojų didžioji dauguma karo laukė kaip įvykio, galinčio nutraukti tolesnes sovietinio režimo represijas, tapusias 1940-1941 m. "socialistinių pertvarkymų" dalimi. Tokios karo laukimo nuotaikos ir antisovietinis nusiteikimas sustiprėjo po brutalių Lietuvos gyventojų trėmimų į atšiaurius TSRS rajonus 1941 m. birželio viduryje, kai į tremtinių vagonus su darbingais žmonėmis (naikindamas lietuvių tautą, bolševizmas stengėsi juos panaudoti kaip beteisę pigią darbo jėgą) pateko ir kelios dešimtys Kražių valsčiaus vaikų ir senelių. Nepriklausomybės laikotarpio pabaigos visuomeninėje veikloje aktyviausieji kražiškiai mokytojas K. Matulevičius ir kunigas S. Rimkus sovietinių represinių organų buvo suimti dar 1940 m. Vėliau jų likimai buvo skirtingi. Mokytojui buvo lemta likti nacių okupuotoje Lietuvoje, o kunigas S. Rimkus mirė Sibire 1942 m? Tad Vokietijos-TSRS karo išvakarėse nemažai Kražių miestelio gyventojų, įbaugintų trėmimų, slapstėsi įvairiose vietovėse.