Mokslinės spaudos paradoksai
LTStraipsnyje svarstoma apie mokslininkams keliamus reikalavimus spausdinti darbus specialaus statuso leidiniuose, taip siaurinant kultūros publikacijų sritį, kuria domisi gausesnė kultūrinė bendruomenė. Periodiniai leidiniai skirstomi į dvi kategorijas – mokslinius ir nemokslinius. Pirmieji dar kartais vadinami akademiniais, pastarieji – populiariais. Kiekvienai mokslinei disciplinai yra sudarytas mokslinių leidinių sąrašas; įtraukti į jį leidiniai laikomi prestižiniais ir publikacijos juose vertinamos kaip mokslinio darbo derlius. Kituose, neprestižiniuose, leidiniuose paskelbti straipsniai vadinami mokslo populiarinimo darbais. Šiame straipsnyje keliami klausimai: Ką reiškia mokslo populiarinimas? Ar visada įmanoma atskirti tikrąjį, grynąjį mokslą nuo jo populiarinimo? Ką galėtų reikšti populiarinimas filosofijos srityje? Kas lemia filosofijos populiarumą? Autorius atmeta teiginį, kad svarbiausias moksliškumo rodiklis yra leidinys ir leidinio prestižiškumas. Taip pat abejoja kitais mokslinės biurokratijos nustatytais moksliškumo kriterijais ir mokslo lygiui nustatyti vartojama pažangia technologija. Kritikuodamas mokslininkų nuolankumą, susirūpinimą prestižinių publikacijų skaičiumi ir susitelkimą į ataskaitas, autorius konstatuoja, kad pastangos garantuoti moksliškumą įstatymiškai įtvirtinus prestižinių mokslinių leidinių sąrašus yra vienas įdomiausių mūsų nacionalinio postmodernizmo paradoksų.
ENThe article considers publishing requirements for researchers to publish papers in publication of specific status, in such a way narrowing the fields of cultural publications, that are interesting for an affluent cultural community. Periodicals are divided into two categories: scientific and non-scientific. The first are sometimes called academic and the recent ones as popular. For each scientific discipline, a list of scientific publications is provided: publications that are in it are considered as prestigious and valued as the harvest of scientific work. Articles published in other, non-prestigious publications are called promotional works for science. This article raises these questions: What does science promotion mean? Is it always possible to distinguish the real, pure science from its promotion? What could promotion mean in the field of philosophy? What determines the promotion of philosophy? The author rejects the statement that the most important scientific indicator is the publication or its prestige. What is more he doubts the other criteria determined by the scientific bureaucracy and the advanced level of technology used to determine the level of science. While criticising the humility of scientists, their concern on the number of prestigious publications and their focus on reports, the author concludes that the efforts to guarantee the scientific level by providing lists of prestigious scientific publications established by law is one of the most interesting paradoxes of our national postmodernism.
