Atskirtį patiriančių vyrų savivertės ir socialinių įgūdžių kaita

LTTyrimo aktualumas. Socialinės atskirties tyrimai leidžia suformuluoti ir pateikti asmens atskirties apibrėžtį (Evans, Pelletier ir Szkola, 2017), analizuoti atskirties fenomeną (Levidow ir Papaioannou, 2018), išryškinti asmens ar grupės at(si)skyrimo nuo šeimos, bendruomenės, visuomenės ir normatyvinių praktikų priežastis (Tereškinas, Bučaitė-Vilkė, 2015). Atskirties patirčių analizė (Dingle, Cruwys ir Frings, 2015), atskirties masto (Wilson, Jacues, Johnson ir Brotherton, 2017), atskirties padarytos žalos asmeniui tyrimai (Saridi ir kt., 2017) skatina atkreipti dėmesį į socialiai pažeidžiamas grupes (Tangcharoensathien et al., 2018), kviečia svarstyti įtraukties perspektyvas (Valtorta, Kanaan, Gilbody, Ronzi ir Hanratty, 2016). Socialinės atskirties tyrimai išryškina šios srities tyrimų lauko problematiką - ryškiausia, pamatuojama socialinės atskirties priežastimi nurodomas skurdas (Valtorta, Kanaan, Gilbody, Ronzi ir Hanratty, 2016). Į socialinę atskirtį reikėtų žiūrėti ne tik kaip į materialinę deprivaciją (Evans, Pelletier ir Szkola, 2017), socialinę atskirtį formuoja diskriminacija (Hall, 2018), apribojanti asmens dalyvavimą socialiniuose, kultūriniuose visuomenės procesuose (Schmidt, 2014), darbo netektis, santykių su artimaisiais praradimas (Becker, 2014), įkalinimas (Barkauskaitė-Lukšienė ir Gudžinskienė, 2013), priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių medžiagų (Amesberger et al., 2019), sveikatos netektis (Kastenbutt, Legnaro ir Schmieder, 2014). Socialinės atskirties probleminio lauko ištirtumą ypatingai susiaurina tyrimų, skirtų vyrams, kaip savitai socialinei grupei, stoka. Tyrimuose menkai analizuojama vyrų atskirtis visuomenės stereotipiškumo pagrindu, menkai į jų socialinę atskirtį žiūrima kaip į psichosocialinį nesaugumą (Albert, 2016), patiriamą gėdos jausmą, pasitikėjimo savimi stoką, pagarbos, orumo bei savivertės sumenkėjimą (Panadero et al., 2017).Tyrimų, skirtų atskirtį patiriančių vyrų įsitraukimo į socialinį gyvenimą per juos sutelkiančias veiklas, trūksta dar labiau. Tyrimai atskleidė (Schneider ir Diehl, 2014; Nelson, Kling, Wängqvist, Frisén ir Syed, 2018), kad viena iš veiklų mažinanti vyrų socialinę atskirtį, pabrėžianti vyriškumą, padedanti vyrams geriau save vertinti, pasitikėti savimi ir įsitraukti į kryptingą, visuomeninį gyvenimą yra sportas (Amesberger, Finkenzeller, Muller ir Wurth, 2019). Tačiau siekiant sumažinti, įveikti vyrų asmenybę giliai traumuojančią (Peters, 2018) ilgametę socialinę atskirtį (Baumer ir Meek, 2018) neretai vien sportinės veiklos nepakanka. Socialiai reikšmingų, pozityvių sprendimų priėmimui reikalingi saugūs socialiniai ryšiai (Hall, 2018; Psychou et al., 2019), tarpasmeninis palaikymas (Barry et al., 2018). To vyrai gali tikėtis socialinių įgūdžių ugdymo (Warkentin, 2017; Barry et al., 2018), asmenybės augimo ir socialinių pokyčių grupėse (Canal-Domínguez, Muñiz ir Suárez-Pandiello, 2017). Tokių grupių metu (Allen, 2017; Burrmann, 2018; Cronin, De Vita, Donini ir Iovino, 2019) stebimas glaudesnis tarpasmeninis bendravimas (Coakley, 2015; Carthy ir McGilloway, 2015), dalinimasis jautriomis patirtimis (Trakšelys, 2012; Sami, Mahmoudi ir Aghaei, 2015; Fernández-Gavira, HuetteGarcia ir Velez-Colon, 2017; Enright ir Gard, 2016), socialinės įtraukties galimybių plėtra (Šniras, 2013; Noak, Kauper, Benbow ir Eckstein, 2013). Vyrų socialinės atskirties, savivertės, socialinių įgūdžių problematikos nagrinėjimo stokos pagrindu, iškeltas probleminis klausimas - kaip sportinė veikla ir socialinių pokyčių grupė prisideda prie socialinę atskirtį patiriančių vyrų savivertės didinimo ir socialinių įgūdžių ugdymo?.Tyrimo tikslas – atskleisti sportinės veiklos grupės ir socialinių pokyčių grupės ugdomąjį poveikį socialinę atskirtį patiriančių vyrų savivertei ir socialiniams įgūdžiams. Tyrimo uždaviniai: • įvardinti veiksnius, sąlygojančius vyrų socialinę atskirtį, žemą savivertę, socialinių įgūdžių stoką; • teoriškai pagrįsti atskirtį patiriančių vyrų socialinių įgūdžių ir savivertės ugdymo modelį bei pagal jį parengti ugdomojo poveikio ir stebėsenos programą; • nustatyti ir įvertinti sportinės veiklos, socialinių įgūdžių ir savivertės ugdymo programos poveikį atskirtį patiriančių vyrų socialiniams įgūdžiams ir savivertei. Tyrimo hipotezė. Socialinę atskirtį patiriančių vyrų dalyvavimas sportinėse veiklose ir socialinių pokyčių grupės veiklose didina jų savivertę ir ugdo socialinius šių vyrų įgūdžius. Tyrimo duomenys surinkti naudojant apklausą raštu (anketa sudaryta iš dešimties teiginių apie savęs vertinimą). Taikyta apklausa interviu būdu (socialinių įgūdžių kaita fiksuota pasitelkus pusiau struktūruotą interviu). Vykdytas ugdomasis eksperimentas (galimybė patikrinti vyrų savivertės ir socialinių įgūdžių kaitą sportinių veiklų ir socialinių pokyčių grupės metu) [...].

ENThere is an even greater lack of research on the inclusion of marginalized men, their involvement in social life through social activities that bring them together. Research (Schneider & Diehl, 2014; Nelson, Kling, Wängqvist, Frisén & Syed, 2018) has revealed that one of the activities that reduces the social exclusion of men, emphasizes masculinity, helps men to better self-esteem, more self-confidence and involvement in purposeful, social life is sport (Amesberger, Finkenzeller, Muller and Wurth, 2019). However, in order to reduce and overcome long-term social exclusion (Baumer and Meek, 2018), which deeply traumatizes men's personality (Peters, 2018), sports activities alone are often not enough. Making socially significant, positive decisions requires secure social connections (Hall, 2018; Psychou et al., 2019), interpersonal support (Barry et al., 2018). Men can expect this in the groups of social skills development (Warkentin, 2017; Barry et al., 2018), personal growth and social change (Canal-Domínguez, Muñiz, & Suárez-Pandiello, 2017). During such groups (Allen, 2017; Burrmann, 2018; Cronin, De Vita, Donini, & Iovino, 2019), closer interpersonal communication (Coakley, 2015; Carthy & McGilloway, 2015), sharing of sensitive experiences (Trakšelys, 2012; Sami, Mahmoudi and Aghaei, 2015; Fernández-Gavira, HuetteGarcia, & Velez-Colon, 2017; Enright & Gard, 2016), development of opportunities for social inclusion (Šniras, 2013; Noak, Kauper, Benbow, & Eckstein, 2013) are observed. On the basis of the lack of examination of men's social exclusion, self-esteem, and social skills issues, a problematic question was raised - how sports activities and social change group contribute to increasing the self-esteem and social skills development of men experiencing social exclusion?.The purpose of the study is to reveal the educational effects of the sports activity and the social change group on the self-esteem and social skills of men experiencing social exclusion.. Research tasks: Name the factors leading to men's social isolation, low self-esteem, lack of social skills; To theoretically base the social skills and self-esteem development model of men experiencing exclusion and to prepare a program of educational impact and monitoring based on it; To determine and evaluate the impact of the sports activities, social skills and self-esteem development program on the social skills and selfesteem of men experiencing exclusion. Research hypothesis. Participation of socially excluded men in sports and social change group activities increases their self-esteem and develops social skills of these men. Research data were collected using a written survey (the questionnaire consists of ten statements about self-evaluation). An interview survey was applied (the change in social skills was recorded using a semi-structured interview). An educational experiment was carried out (possibility to check the change in men's self-esteem and social skills during the group of sports activities and social changes). The study included men selected through purposive sampling (Palinkas, Horwitz, Green, Wisdom, Duan, & Hoagwood, 2015).