Reformacijos nuostatos informacijos ir žinių visuomenėje

LTStraipsnyje nagrinėjamos reformacijos nuostatos žinių ir informacijos visuomenėje. Tegiama, kad išsilavinusi humaniškoji inteligentija, kartu su industrinės visuomenės darbininkiška samdomųjų bendruomene 1889 metais, Antrojo Internacionalo laikais, Europoje suformavo pilietinę reformaciją – reformizmą, o jis, siekdamas taikos ir darnos Europoje, iškėlė Europos Valstijų bendrijos idėją. Pažymima, kad reformizmas atnešė ir naujus visuomeninės pilietinės etikos reikalavimus, o I. Kanto kategorinis imperatyvas tapo reformizmo etikos pagrindu. Apibendrinant reformacijos įnašą visuomenės raidos procesui, kuris labiau reiškiasi šiandienos gerovės valstybėse, autorius akcentuoja, kad pagrindinės jo nuostatos yra tai, kad didžiausia vertybe laikomas dirbantis ir kuriantis žmogus, jo gyvybė ir sveikata, taip pat tolerancija ir pakantumas kitokiai nuomonei bei įsitikinimams. Konstatuojama, kad pasaulio visuomenės raidą galima schematiškai pavaizduoti trimis laike kintančiomis kreivėmis. Viena jų vaizduoja, kaip istorijos bėgyje visuomenėje kinta žmonių, dirbančių žemės ūkyje kiekis, kita - pramonėje ir prekyboje, trečia - proto sferose dirbančiųjų skaičius. Pažymima, kad per pastarąjį tūkstantmetį vyko greitėjanti visuomenės persispecializavimo kaita, kuri lėmė visuomenės santvarkų, sambūvio formų, visuomenės etikos pokyčius. Reziumuojama, kad nemažai ateinančios informacijos ir žinių visuomenės principų pradėjo reikštis dar Renesanso, Humanizmo ir Reformacijos laikais, o šiandien tampa Europos Sąjungos visuomenės etine norma.

ENThe article analyses the provisions of the reform in the society of knowledge and information. It is believed, that the educated humanist intelligentsia, together with the community of hired workers of industrial society in 1889, in the days of the Second International, formed a civil reform in Europe in the form of reformism and it, in pursuit of peace and harmony in Europe, raised the idea of a European States partnership. It is noted, that reformism also brought new requirements for social civic ethics, and I. Kant's categorical imperative became the basis of reformism ethics. Summing up the contribution of the reformation to the process of development of society, which is more apparent in today's welfare states, the author emphasizes that his main provisions are that the greatest value is considered to be working and creating person, his life and health, as well as tolerance and forbearance to different opinions and convictions. It is stated that the development of the global society can be schematically represented with three time-varying curves. One illustrates how, in history, the number of people who work in agriculture is changing, another one – changes in industry and in commerce, and the third - the number of people working in the field of intellect. It is noted, that there has been an accelerating change in the society's specialization during the last millennium, which has led to changes in the regimes of society, forms of coexistence and ethics of the society. It is concluded that many of the principles of the society of the future information and knowledge began to work out in the times of the Renaissance, Humanism and Reformation, and today become the ethical norm of the European Union's society.