Išsilaisvinimas iš pamatiškumo : recenzija

LTRecenzuojamojoje monografijoje Audronė Žukauskaitė. Anamorfozės: nepamatinės filosofijos problemos. Vilnius: Versus aureus, 2005 įtikinamai plėtojama daugelis jos ankstesnės monografijos Anapus signifikanto principo (2001) temų – psichoanalizė ir Jacque’s Lacanas, ideologijų kritika ir Louis Althusseris bei Slavojus Žižekas, dekonstrukcija ir Jacques Derrida. Stipriai išplečiamos būtent: geismo universalumo ir tikrovės negalimumo temos, taikomos giminės (gender) problematikai aptarti, apeliuojant į Judith Buttler ir Julijos Kristevos samprotavimus. Daug svarstoma apie šiuolaikinį meną ir kiną pasinaudojant dvigubo atspindžio, subjekto konstravimo, giminės ir transgresijos, jouissance ir obscesijos teorijomis. Remdamasi situacionistu Guy Debord’u autorė rodo, kaip spektaklio visuomenė, kurią produkuoja žiniasklaidos industrijos, laipsniškai užvaldo vartotojų žvilgsnių įvairovę ir nepalieka vietos tam, ką, Raoulio Vaneigemo žodžiais, galima pavadinti “kasdienybės revoliucija”. Keliamas klausimas, ar A. Žukauskaitės kritikos radikalumas, skirtas visų pirma vyriškumo galios imitacijoms, visuomenės susitapatinimui su ženklų gamyba ir spektaklio visuomene, nėra didesnis nei pačių situacionistų, kurie vis dėlto matė revoliucijos ir radikalaus pokyčio galimybę bei nuolatos ją įgyvendino antimeno projektais? Ar autorės kritikos radikalumas nesuponuoja stoikiško susitvardymo prieš neatšaukiamą realybę?.Reikšminiai žodžiai: Kritika; Postmodernizmas.

ENThe reviewed study by Audronė Žukauskaitė. Anamorfozės: nepamatinės filosofijos problemos (Anamorphous: Non-Fundamental Problems of Philosophy). Vilnius: Versus aureus, 2005, convincingly elaborates the topics covered in the previous study Anapus signifikanto principo (2001) (Beyond the Significant Principle): psychoanalysis and Jacque Lacan, criticism of ideology and Louis Althusser and Slavoj Žižek, deconstruction and Jacques Derrida. The author devotes a lot of attention to the topics of universality of lust and the impossibility of reality, discussion of applied gender issues by making references to reasoning of Judith Buttler and Julija Kristeva. There are a lot of reflections on modern art and cinema, employing theories of double reflection, subject construction, family and transgression, jouissance and obsession. Following the situationist Guy Debord, the author demonstrates how society of the spectacle, produced by the media industry, gradually captures the diversity of consumers’ sights with no place for what Raoul Vaneigem referred to as “everyday revolution”. The author poses a question, if radicalism of A. Žukauskaitė's criticism, designed primarily for imitations of male prowess, self-identification of the society with production of signs and the society of the Spectacle, does not exceed that one of situationalists, who still saw the possibility of revolution and radical change and constantly developed it by anti-art projects. Doesn’t this radicalism of author’s criticism presuppose stoic composure in the face of irrevocable reality?.