Ecriture feminine?: on some intertextual gestures in works by contemporary Lithuanian women composers

LTStraipsnyje apžvelgiama šiuolaikinių Lietuvos moterų kompozitorių kūryba. Moterys sudaro trečdalį Lietuvos kompozitorių sąjungos, o moterų, dirbančių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, procentas viršija penkiasdešimt. Pokyčiai, susiję su moterų kompozitorių veikla, gali būti matuojami ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais kriterijais. Lietuvių moterų kūriniai sulaukė apdovanojimų ir tarptautinio pripažinimo. XX a. 8 dešimtmetyje Lietuvos muzikinėje scenoje debiutavo Onutė Narbutaitė ir Konstancija Brundzaitė. Šiuo metu daugiau nei dvidešimt kompozitorių garsina Lietuvą muzikinėje scenoje. Ilgą laiką estetinė ir stilistinė moterų kūrybos įvairovė kliudė jų darbuose įžvelgti bendras muzikines tendencijas. Moterų kūryba paprastai buvo siejama su moterišku jautrumu, jai būdingu lyrizmu, subtilumu, intymumu, empatija, elegancija, rafinuotumu. Straipsnyje mėginama atskleisti, kas būdinga moterų kompozitorių kūrybai, remiantis feminizmo teorijos prielaidomis. Analizuojama keletas Onutės Narbutaitės ir Ramintos Šerkšnytės muzikinių kūrinių, kurių įkvėpimo šaltinis – vyrų kūryba ir jos nauja interpretacija. Apibendrinime teigiama, kad moterų kūryba ne visuomet konfrontuoja su kita kūryba, o priešingai yra dėmesinga kitoniškumui. Moterų muzikinės kūrybos savitumas glūdi ne psichoseksualinėje feministinėje orientacijoje, o sociokultūrinėje aplinkoje, individualioje meninėje raiškoje ir intertekstualumo paieškoje.