Interesų raiška viešojo valdymo institucijose: švietimo ir sveikatos sektorių darbo grupių veiklos palyginamoji analizė
LT[...] Mokslinėje studijoje pristatomų mokslinių tyrimų tikslas yra pasiūlyti suinteresuotųjų šalių dalyvavimu grįstą sprendimų priėmimo modelį, paremtą abipusiu socialiniu supratimu ir visapusiška dalyvių interesų raiška ir skatinantį realius viešosios politikos pokyčius. Siekiant šio tikslo, išanalizuoti viešosios politikos suinteresuotųjų šalių įtraukimo į konkrečios viešosios politikos formavimo procesą būdai dviejuose socialiai jautriuose sektoriuose: sveikatos politikos; švietimo ir mokslinių tyrimų politikos. Dėl tam tikrų struktūrinių skirtumų juose susiformavusi iš dalies skirtinga visuomenės dalyvavimo priimant viešuosius sprendimus praktika. Būtent šie skirtumai leidžia atlikti lyginamąją analizę ir nustatyti svarbiausius dalyvių sąveikos su viešosios politikos formavimo procesu principus. Tyrimo metu iškelti šie uždaviniai: surinkti empirinius duomenis, parodančius dalyvių įtraukimo į viešosios politikos formavimą būdus, taikomus už sveikatos apsaugos ir švietimo ir mokslo politikos formavimą atsakingose institucijose; nustatyti, kokios apimties socialinės politikos dalyviai atstovauja savo teisėtam interesui, ištirti dalyvių tarpusavio bendradarbiavimo pobūdį ir išnagrinėti šių ryšių dinamiką (socialinių tinklų analizė); nustatyti vadybinius trukdžius ir apribojimus, su kuriais susiduria viešojo valdymo institucijos, valdančios suinteresuotųjų šalių indėlį į viešosios politikos formavimo procesą; remiantis tyrimu suformuoti suinteresuotųjų šalių dalyvavimu grįstą sprendimų priėmimo modelį ir parengti vadybines rekomendacijas modeliui realizuoti, užtikrinant skaidrų viešosios politikos formavimo procesą, grindžiamą maksimaliai visapusiška dalyvių interesų raiška. [...].Atlikus empirinį tyrimą ir apibendrinus visą gautą informaciją, atsirado galimybė sukurti suinteresuotųjų šalių dalyvavimu grįstą sprendimų priėmimo (DGVV) modelį, kuris grindžiamas šiais pagrindiniais struktūriniais elementais: interesų raiškai tinkama erdve, interesų visuma, interesų derinimu ir derinimusi, mokslu grįstais įrodymais ir dalyvavimo kokybės stebėsena. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad ir SAM, ir ŠMM darbo grupės buriamos remiantis ta pačia teisine baze. Teisė burti darbo grupes yra numatyta ministerijų nuostatuose ir darbo reglamentuose. Galima teigti, kad darbo grupė yra ne tik pagrindinis, bet ir vienintelis formalus instrumentas, kurio tam tikri elementai yra teisiškai reglamentuojami (darbo grupės sudaromos pagal ministro įsakymą, kuriame nurodomi pagrindiniai darbo grupės veiklos aspektai). Taip pat nustatyta, kad dažniausiai šios grupės buriamos pačių ministerijų iniciatyva. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viešojo valdymo institucijos; Viešoji politika; Dalyvavimu grįstas viešasis valdymas; Tyrimo metodologija; Darbo grupė, suinteresuotosios šalys; Sveikatos politika, švietimo ir mokslinių tyrimų politika; Institutions of public governance; Public policy; Participation based public administration; Research methodology; Participatory groups; Stakeholders; Health policy, education and research policy.
EN[...] Contemporary institutions of public governance extensively employ participatory groups with the purposes to outline their policies. However, there is a deficit in extensive studies in whether such groups are proper tools for stakeholders’ interest representation, and how such groups contribute to the reduction of the cleavage between policy makers and the citizen. Therefore, the research presented in this book aims to elaborate a managerial approach towards public policy decision making granting the balance between policy actors and equal distribution of their sakes in policy modelling. Health and education and science sectors were chosen for investigation as the major socially sensitive policy domains. The diverse levels of stakeholders’ recognition and differences in treatment of stakeholders in both sectors make a perfect medium for the comparative analysis of the involvement of actors and for the study of the praxis in participatory policy. The research has several objectives: to collect empirical data on the instruments applied to involve stakeholders into the public governance institutions that are responsible for health and education and science policies; - to scrutinize the extent of interest representation in these institutions; to examine interrelations between policy actors and to measure dynamics of such interrelations on the basis of the social network analysis; to identify managerial barriers and limitations that public governance institutions encounter trying to benefit from stakeholders’ contribution to public policy making; to design a researched based framework for participatory decision making and to elaborate managerial recommendations for implementation of decisions.The research applies a mixed method technique (combining social network analysis and semi-structural interviews) aimed to produce reliable knowledge, necessary to address phenomena of social relationships that lead towards the development of new policies. The approach of mixed methods could become a powerful instrument that produces comprehensive outputs with the following benefits of the policy analysis: quantitative analysis produced solid data available to use for further policy decision inputs with particular solutions; qualitative analysis generated subjective information for interpretation; mixing of methods gave social value of the data. [...]. [From the publication]
