Cross-cultural differences and stereotypes: a challenge for European project success
LTVykdant tyrimų projektą, kuriame dalyvauja daugelio šalių atstovai, reikia daug pastangų, kad būtų rastas visiems priimtinas bendravimo būdas bei sulaužyti stereotipai ir klišės. Patirtis, kuria dalijamės Qis projekte jungia septynias Europos šalis ir suteikia mums galimybę analizuoti, kaip bendraujant (per susitikimus, vaizdo konferencijas ir ei. paštu) ir laužant stereotipus vystosi mūsų bendradarbiavimas. Šis straipsnis yra vieno projekto kultūros vystymosi studija - ir komandos vystymosi skirtingose stadijose, ir kultūros vystymosi. Duomenys buvo renkami tiesiogiai stebint stiliaus kitimą ir kiekvienam projekto dalyviui pateikiant pusiau struktūrizuotą klausimyną. kuriame reikėjo pateikti savo suvokimą apie užsieniečius prieš ir po artimesnio susipa-žinimo bei aptarti keletą situacijų, kuriose projekto dalyviai pažymėjo kultūrinius skirtumus ar nesusipratimus dėl tarpkultūrinio bendravimo. Duomenys yra interpretuojami pagal Becher akademinės kultūros tipologiją ir ypač pagal Hofstede aptartus nacionalinės kultūros bruožus.
ENDeveloping a research project that involves more countries and several scientific approaches requires a huge effort to find a common way to communicate and to get over stereotypes and schemas. The experience we are sharing through the QiS (Quality in school) project involves 7 countries in Europe and has given us the opportunity to analyse in which way our co-operation has been developing through mutual acquaintance (using meetings, videoconferencing and E-mails) and deconstruction of stereotypes. Thus, the paper is a case study of the development of one project culture of a multitude of background cultures - a story of both team development throughout different stages and of culture development. The data has been collected through direct observation of the modification in communication style and through a semi-structured questionnaire in which every participant of the project has described her / his perception of the foreigners before and after the deeper acquaintance and some situations in which they have noted cultural differences or misunderstandings due to cross-cultural communication. The findings are interpreted through the academic culture typologies of Becher and especially the national culture traits of Hofstede for eventual generalizability.
