LTLietuvių dailėtyrininkės Laimos Petrusevičiūtės žvilgsnis į du iškilius XX a. pradžios menininkus - Edvardą Munchą (1863-1944) ir Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (1875-1911), į daile atėjusius su simbolizmo banga, simbolistinę raišką pasirinkusius kaip protestą prieš tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje vyraujantį natūralizmą. Abu menininkai originaliai transformavo simbolizmą, atnešdami kiekvienas ką nors esminio ir naujo į XX a. pradžios meno raidą, tačiau abu niekad nesirūpino formaliu savo paveikslų novatoriškumu - jiems abiem visuomet buvo svarbu užčiuopti ką nors esminio meno prasmės kloduose, abiem žvelgimas į reiškinius iš sielos transcendentinės perspektyvos tapo svarbiausiu metodologiniu principu.
ENLithuanian art historian Laima Petrusevičiūtė is casting a glance towards two prominent artists of the beginning of the 20'h century - Edvard Munch (1863-1944) and Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911), who approached art using the wave of symbolism, choosing symbolic expression as a protest against naturalism, prevalent both in Norway and in Lithuania. Both artists transformed symbolism in an original way, each bringing something essential and innovative into the development of the 20th century's art scene, but neither of them ever were concerned with the formal innovation of their paintings - for both it was imperative to grasp the essence in the layers of art's raison d'etre; for both the approach to the events from the perspective of the transcendental soul became the governing methodological principle.