Kintantis teatro peizažas: šiuolaikinė vokiečių dramaturgija Lietuvos teatre

LTPer pastarąjį dešimtmetį Goethe‘s instituto Vilniuje, tarptautinio festivalio „Naujosios dramos akcija" bei kai kurių atskirų teatrų pastangomis Lietuvoje buvo pristatyti naujosios kartos vokiečių autoriai, įsitvirtinę Vokietijos dramaturgijoje po Berlyno sienos griuvimo. Tai karta, atėjusi po ryškiausių pokario dramaturgų - Heinerio Miulerio ir Tankredo Dorsto. Naujieji kūrėjai sutelkė dėmesį į šiuolaikinį žmogų, gyvenantį globaliame pasaulyje, jo santykius su besikeičiančia visuomene. Nors tokių autorių kaip Theresia Walser, Albertas Ostermaieris, Marius von Mayenburgas, Falkas Richteris, Rolandas Schimmelpfennigas, Dea Loher amžius panašus, tačiau rašymo maniera ir interesai nevienodi. Galima būtų išskirti socialiai angažuotos ir savaip pokario tradicijas tęsiančios dramaturgijos kryptį, analizuojančią individo ir visuomenės kolizijas, ir poetinę, kurios epicentre - vidinis žmogaus pasaulis. Tačiau net ir pastarosios krypties atstovai neatsisako pilietiškumo, socialinių ir politinių refeksijų. Naujųjų autorių individualumą labiausiai lemia pjesių stilius, formos eksperimentai. Apie šiuolaikinę vokiečių dramaturgiją rašo teatrologė Ramunė Balevičiūtė.

ENDuring the last decade, owing to the efforts of the Goethe Institute in Vilnius, some theatres and the international festival "The New Drama Action", German authors of the new generation have been introduced. They have already established themselves in German drama after the collapse of the German wall. They represent a generation that emerged after the most prominent post-war dramatists -Heiner Müller and Tankred Dorst. The new playwrights focussed their attention on modern man, living in the global world, on his relationship with the changing society. However similar the age of such writers as Theresia Walser, Albert Ostermaier, Marius von Mayenburg, Falk Richter, Roland Schimmelpfennig and Dea Loher is, the manner of their writing and interests are different. It is possible to make a distinction between a drama trend, which is socially-oriented, carrying on post-war traditions in its own way and analysing collisions between the individual and the society, and a poetic trend, whose focus is man's inner world. However, even the representatives of the latter do not reject civic, social and political reflections. The new authors' individuality is mostly determined by the style of their plays and experiments on forms. Modern German drama is dealt with by Ramune Balevičiūtė.