The Negative structures acquired by Lithuanian children in early childhood

LTŠio darbo tikslas - išnagrinėti kaip lietuvių vaikai įsisavina bei įvaldo neigimo sakinius ankstyvojoje vaikystėje bei įrodyti, kad vaikų kalba turi savitą kalbos įsisavinimo sistemą. Kalbos pavyzdžiai išanalizuoti, pasitelkus generatyvinį metodą, Siekiant apibrėžti vaikų kalbos sistemos ypatumus, taikyti lyginamasis bei pokalbio metodai. Neigimo raiškos sakiniai pateikiami kalbos vystymosi stadijomis. Pirmoji - gugavimo stadija, kai vaikai panaudoja kūno kalbą norams bei neigimui reikšti. Antroji - vieno žodžio stadija, kada vaikai pradeda vartoti simbolius (žodžius). Trečioji - dviejų žodžių stadija, kai vaikai jungia du žodžius bei sudaro paprastus sakinius. Ketvirtoji - transformacijos stadija, kada vartojamos sudėtingos gramatinės struktūros. Tyrimas parodė, kad vaikų kalba vystėsi aktyviai jiems bendraujant su aplinka, o ne pasyviai stebint joje vykstančius įvykius. Neigimą vaikai įsisavino palaipsniui, pereidami nuo paprastų garsų iki sudėtingų gramatinių struktūrų. Pagrindinius gramatikos dėsningumus vaikai įvaldė trečiaisiais, ketvirtaisiais gyvenimo metais. Šios gramatinės struktūros beveik atitiko suaugusiųjų vartojamas struktūras.

ENThis paper is a study in the domains of developmental psycholinguistics and lexical competence of Lithuanian children as first language learners. In the research that follows the author has attempted to see whether and how the negative structures develop and mature in very young children as they learn their native language as well as to set up rules for changes in each stage. The data were processed by means of the generative, conversational and comparative methods of analysis. The research has proved that young children are operating with internalized "rules" that do not correspond to those of the adults. Nevertheless, all negative children's utterances are structured in every detail of sound and sentence. The maturation process in child language is precisely characterised by the acquisition of additional rules and the refinement of already acquired rules, i.e. the construction of a larger and more complex grammar. This realisation is a powerful antidote to current theories suggesting that some children's speech is less structured and meaningful than that of other children.