Дзяніс Лісейчыкаў, Штодзённае жыццё ўніяцкага парафіяльнага святара беларуска-літоўскіх зямель 1720-1839 гг
LTRecenzuojama knyga: Дзяніс Лісейчыкаў. Штодзённае жыццё ўніяцкага парафіяльнага святара беларуска-літоўскіх зямель 1720–1839 гг. Мінск: Медысонт, 2011, 198 с. Apibendrintų istorinių žinių apie unitų dvasininkus labai trūksta. Šią spragą istoriografijoje nemažai užpildo jaunosios kartos baltarusių istoriko Dzianiso Liseičiko nedidelė, bet vertinga knyga, kurioje nagrinėjamas kasdieninis unitų parapijų dvasininkų gyvenimas. Chronologines ribas lėmė Zamostės sinodas 1720 m., svarbiausias įvykis po pačios bažnytinės unijos sudarymo, o taip pat Unitų Cerkvės likvidavimas 1839 metais į carinę Rusiją po padalijimų pakliuvusiose žemėse. Gerai, kad galine riba pasirinktas ne III Žečpospolitos padalijimas, kaip tai yra įprasta lenkų istoriografijoje. Tai leido parodyti unitų likimą platesniame istoriniame kontekste jau po LDK likvidavimo pasikeitusiomis politinėmis sąlygomis. Geografiškai knygos autorius aprėpė lietuvių–baltarusių žemes LDK sudėtyje ir Palenkę, įėjusią į Karūnos sudėtį. Knygą sudaro penki skyriai. Pirmajame išdėstomi tyrimo metodologiniai pagrindai, istoriografija, aptariama šaltinių bazė. Kituose 4 skyriuose nagrinėjamas unitų dvasininkų kasdieninis gyvenimas atskirais aspektais. Autorius ne tik susistemino jau žinomą medžiagą, bet į mokslinę apyvartą įtraukė ir daug naujų archyvinių šaltinių iš Lietuvos (Vilniaus) ir Baltarusijos (Minsko ir Gardino), o taip pat Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus Minske. Atskleisdamas unitų parapijinio klero kasdieninį gyvenimą autorius įneša daug naujo ir į Baltarusijos visuomeninės istorijos pažinimą.
