LTStraipsnyje analizuojamos Lietuvoje gyvenančio ukrainiečių menininko Valentyno Odnoviuno fotografijų serijos „Sekimas“ (2016–2018) ir „Įrodymo architektūra“ (2021). Šie menininko darbai nagrinėjami remiantis prancūzų filosofų Michel Foucault ir Gilles Deleuze pateikiamu sekimo ir kontrolės principų aiškinimu. Remiantis šiuo teoriniu pagrindu straipsnyje daromos išvados, kad Odnoviunas demaskuoja sekimo žvilgsnio materialumą įvairiais istoriniais laikotarpiais ir tai savo ruožtu gali būti interpretuojama ne tik kaip nusikaltimų žmogiškumui daiktinių įrodymų dokumentacija, bet ir kaip simbolinis pasipriešinimas kontrolei ir priespaudai. Reikšminiai žodžiai: fotografija, Lietuvos fotografija, sekimas ir kontrolė, skaitmeninės technologijos, Odnoviuno fotografija.
ENThe article analyses the series of photographs “Surveillance” (2016–2018) and “Architecture of Evidence” (2021) by the Ukrainian artist Valentyn Odnoviun who lives and works in Lithuania. The analysis is mainly based on the concepts of surveillance and control developed by French philosophers Michel Foucault and Gilles Deleuze. With the reference to this theoretical background the article states that Odnoviun exposes the materiality of the gaze of surveillance in various historical periods. This in turn can be interpreted not only as the documentation of the hard evidence of the crimes against humanity, but also as a symbolic resistance against control and oppression. Keywords: photography, Lithuanian photography, surveillance and control, digital technologies, Odnoviun’s photography.