Palikęs pavasarių šimtą

LTJonas Aistis, prisimindamas Kauno dienų bičiulį Kazį Binkį, pavadino jį Papilio aru. Šis aras plačiai ir skvarbiai išnardė to meto Lietuvos literatūrinę padangę. K. Binkis visada žengė pirmas, paskui save palikdamas brydę, kuri palengvino eitį kitiems. Savo stichišku charakteriu ir karštu temperamentu jis negalėjo nebūti kontroversiška asmenybė. Tačiau visa, ką kūrė, darė, kuo gyveno, anaiptol neturėjo juodo atspalvio, o buvo susiję su didelio talento išreikštu giliu humanizmu, stipria grožio ir taurumo pajauta, optimizmu, net savotišku naivumu. Artimai bendravęs su mokytoju Juozu Vilminiu (Papilio ir Biržų laikotarpis), rašytojo žmona Sofija Binkiene, poetu Antanu Miškiniu (Kauno laikotarpis), pasiremdamas įžymių literatūros tyrinėtojų Vytauto Kubiliaus, Vinco Kuzmicko analitine medžiaga, kilų prisiminimais, ir parašiau šį kuklų rašinį apie įžymųjį biržietį. K. Binkis tegyveno 48 metus, bet savo dvasia ir kūriniais iki šiol mums išliko pavasariškai jaunas, įtaigus ir artimas.

ENWhen recalling Kazys Binkis, a friend of his from his days in Kaunas, Jonas Aistis referred to him as Papilys' eagle. This eagle spread his wings and conquered the literary skies of Lithuania of those times. K. Binkis was always the first to take a step and leave a trace, which made it easier for others to follow. Being a person of spontaneous character and impetuous temperament, he could not help being a controversial figure. However, everything he created, did, liked or experienced never had a negative shade but, owing to his great talent, was linked with deep humanism, clear understanding of beauty and sublimity, with optimism and even with a sort of innocence. K. Binkis lived only 48 years, but thanks to his spirit and works he has remained young like a spring, forceful, and dear to us to date.