LKMA istorikų sekcija išeivijoje. Atsakomybė tėvynei

LTStraipsnio tikslas - apžvelgti Lietuvių katalikų mokslo akademijos istorikų sekcijos veiklos išeivijoje kryptis, jų darbus, liudijančius atsakomybę tėvynei. Atlikus tyrimą, sužinota, jog LKMA buvo unikali lietuvius katalikus mokslininkus vienijanti organizacija - tokios institucijos neturėjo kitų kraštų išeiviai. Lietuvių katalikų mokslo akademijos išeivijoje veikloje išsiskyrė trys kryptys, kuriose aktyviai veikė istorikai: administracinė, organizacinė ir mokslinė. Istorikai, išrinkti į Akademijos Centro valdybą, rūpinosi Akademijos veiklos plėtra, Akademijos stiprėjimu bei augimu. Organizacinė istorikų veikla leido sukurti Istorijos mokslų sekciją (1960), Dokumentinės medžiagos apie Lietuvos religinę padėtį centrą (1963), Lietuvos istorijos ir Religinės kultūros institutą Romoje (1965) bei kitas struktūras. Sumani administracinė bei aktyvi organizacinė istorikų veikla sudarė sąlygas mokslinės veiklos plėtrai, intensyvinimui, pasiektų laimėjimų skleidimui, Lietuvos vardo garsinimui. Skaitydami pranešimus LKMA suvažiavimuose, spausdindami studijas LKMA leidiniuose, istorikai pakėlė ir pačios Lietuvos katalikų mokslo akademijos mokslo lygį. Įvairiapusė LKMA istorikų veikla išeivijoje liudijo ir liudija jų atsakomybę tėvynei. LKMA istorikai daug padarė, kad lietuvio ir Lietuvos vardą nebūtų pamirštas ne tik Vakarų mokslo pasaulyje, bet ir tarp užsienio valstybių politikų bei diplomatų: jie ruošė dirvą Nepriklausomos Lietuvos pripažinimui. LKMA istorikų veikla buvo įvertinta įvairiomis premijomis, o 6 istorikams išeivijoje suteiktas LKMA akademiko vardas.Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Istorikų sekcija; Išeivija; LKMA; Lietuvių išeivija; Lietuvių katalikų mokslo akademija; Lietuvos katalikų mokslo akademija; Emigration; LCAS; Lithuanian Catholic Academy of Science; Lithuanian diaspora; Lithuanian emigration; Section of historians.

ENThe aim of the article is to overview the activity directions in emigration, works, which proclaim responsibility for the homeland, of History Section of Lithuanian Catholic Academy of Sciences. The research found out that LCAS was a unique umbrella organization of the Lithuanian Catholic scientists, in addition, the emigrants from other countries did not have such institution. Three directions were distinguished of the emigration activity of LCAS, in which historians actively took part: administrative, organisational and scientific. The historians, elected to the Board of the Academy Centre, took care of the development of the Academy's activities, the strengthening and growth of the Academy. The organisational activities of historians allowed to create the History section (1960), the Centre of documentary material about the religious situation in Lithuania (1963), the Institute of Lithuanian history and religious culture in Rome (1965) and other structures. A clever administrative and active organisational activity of the historians allowed to develop and intensify the scientific activity, to noise about achieved accomplishments, to glorify the name of Lithuania. The historians raised the scientific level of LCAS by reading reports in the LCAS' gatherings and printing studies in the LCAS's publications. The versatile emigration activities of LCAS's historians proclaimed and proclaim their responsibility to the homeland. LCAS's historians did much that the name of a Lithuanian and Lithuania would not be forgotten not only in the Western scientific world, but also among the politicians and diplomats of foreign countries: they prepared the ground for the recognition of an independent Lithuania. The activities of LCAS's historians were awarded with various prizes and 6 historians in emigration were recognized as the academicians of LCAS.