Zigmanto Liuksemburgiečio politikos vertinimai lietuvių istoriografijoje

LTStraipsnyje apžvelgiama lietuvių istoriografija Zigmanto Liuksemburgiečio politikos klausimu. Analizę nutarta atlikti dėl to, jog Lietuvos ir kitų šalių istorikai kartais neigiamą karaliaus vertinimą grindžia moralinėmis kategorijomis, o taip pat užmiršta paaiškinti, kokius asmeninius interesus monarchas turėjo žengdamas vieną ar kitą politinį žingsnį. Nors dažnai kartojama, kad Zigmantas Liuksemburgietis nuolat rėmė Vokiečių ordiną Prūsijoje, tačiau pamirštama, jog Vytauto karūnavimo byloje karalius buvo didžiausias Lietuvos suvereniteto rėmėjas. Imperatoriaus politiką istoriografiniu požiūriu reikia aptarti ir norint geriau suvokti XV a. pr. Lietuvos istorinę raidą, kuriai įtakos turėjo Zigmanto politiniai sprendimai. Be to, tyrimą aktualiu daro tai, kad monarchą su Lietuva siejo giminystės ryšiai – jis buvo Gedimino proproanūkis. Atlikus tyrimą sužinota, jog novatoriškais Zigmanto politikos vertinimais pasižymėjo J. Jakšto, L. Karsavino, B. Dundulio, M. Jučo, E. Gudavičiaus darbai. Manoma, jog dalis klausimų dar liko neatsakyta, nes lietuvių istoriografija nepakankamai pasinaudojo biografinio metodo teikiamais privalumais. Dominuojančiu šaltiniu ankstesniems tyrimams buvo Jano Dlugošo kronika, mažai remtasi Zigmanto biografo Eberhardo Windekės, Silvijaus Enėjo Piccolominio informacija, todėl turime ne visai objektyvų Zigmanto asmens paveikslą. Taip pat konstatuojama, kad XX a. lietuvių istoriografija neretai negalėdavo įvertinti savo laiko europinės istoriografijos pasiekimų ir buvo priversta remtis XIX a. pabaigos-XX a. pradžios istoriografijos pasiekimais.

ENIn the article, a historiography of Lithuanians is reviewed within Zigmantas Liuksemburgietis political issue. Analysis was done because historians from Lithuania and other countries sometimes base the negative king's assessment on moral categories and forget to explain which personal interests the monarch had while taking the political steps. Although it is often mentioned that Zigmantas Liuksemburgietis was constantly supporting the Teutonic Knights in Prussia, it is forgotten that he was the biggest supporter of sovereignty in the case of Vytautas coronation. In the historiographical view, the Emperor's policy has to be taken into consideration in order to understand the historical development of Lithuania in the beginning of the 14th century, which was influenced by the political decisions of Zigmantas. Moreover, the research is relevant because the monarch had relatives in Lithuania – he was a great-grandson of Gediminas. After the research, it was found out that works of J.Jakštas, L.Karsavinas, M.Jučas and E.Gudavičius evaluated Zigmantas' politics as innovative. It is assumed that some questions were left unanswered, because advantages of the biographical method were not used sufficiently by the Lithuanian historiography. Jan Dlugosz's chronicle was the dominating source for the previous investigations, less relying on Eberhard Windeck the Zigmantas' biographer and the information of Enea Silvio Piccolomini. That is why we do not have a fully objective frame of how Zigmantas looked like. Also, it is stated that Lithuanian historiography from the 20th century often could not evaluate European historiography achievements and was forced to rely on historiography achievements from the end 19th century till the beginning of the 20th century.