Seniausia Kelmės krašto praeitis

LTLietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atkeliavo palyginti vėlai - senojo akmens amžiaus (paleolito) pabaigoje (X-IX tūkstantmetis prieš m.e.). Žmonės čia apsigyveno tikpoledyniniu laikotarpiu. Kiek atšilus klimatui, Lietuvoje jau buvo gausu medžiojamų žvėrių ir gyvulių. Spėjama, kad į Lietuvą paskui šiaurės elnių bandas nedidelės gimininės bendruomenės atkeliavo iš pietinio Baltijos pajūrio (t.y. vakarų) ir dabartinės Lenkijos teritorijos (pietų - pietvakarių). Žmonės pirmiausia apsigyveno pietų Lietuvoje. Apie seniausius gyventojus dabartinėje Kelmės rajono teritorijoje galima kalbėti tik nuo viduriniojo akmens amžiaus (mezolito) laikų (VIII-IV tūkst. prieš m.e.). Tuo laikotarpiu Baltijos jūra keitėsi, o klimatas dar labiau atšilo. Lietuvoje atsirado daugiau miškų, ypač beržynų ir pušynų, vėliau išaugo daugiau lazdynų, liepų, guobų. Pagausėjo įvairių žvėrių. Kito vandens lygis upėse ir ežeruose, prie kurių paprastai ir aptinkamos mezolito laikotarpio gyvenvietės. Kelmės rajone žinomos kelios mezolito laikotarpio stovyklos, kurios, deja, nėra tyrinėtos. Tų stovyklų vietose buvo surinkti įvairūs dirbiniai iš titnago, dalisjų yra respublikos muziejuose. Tiksliau kalbėti apie stovyklų kultūrinę priklausomybę yra sunku. Viena labiausiai žinomų mezolito kultūrų Lietuvoje yra Nemuno kultūra. Šios kultūros paplitimo teritorija apima ir dabartinį Kelmės rajoną. [p. 8].