Русский симболизм как условие модернизации литовской литературы начала и первой половины XX века

LTLietuvių modernizmo idėjos ypatingai reiškėsi lietuvių poeto, dramaturgo, literatūros kritiko ir vertėjo Balio Sruogos kūryboje. Įspūdinga šio autoriaus vertimų apimtis ir įvairovė – nuo antikos autorių, vokiečių romantikų, prancūzų ir rusų simbolistų iki modernizmo autorių. Balys Sruoga, kaip ir rusų simbolistai, simbolizmą pirmiausia laikė sąmonės būsena, nuolat iškylančiais dvasios vaizdiniais ir metafizine poetine forma – ir tik paskui – literatūros srove. Simbolizmą Sruoga, kaip ir Briusovas laikė naujai atgimusiu romantizmu ar neoromantizmu. Simbolį Sruoga traktavo kaip ženklo jungtį tarp realistinės ir romantinės sąmonės, atliepdamas intuityvistų A. Belio ir V. Ivanovo teorijoms. Lietuvių estetikoje Sruoga tyrinėjo įsigalėjusį neoromantinį tautos dvasios vaizdinį ir pritarė folkloro aktualizavimui – visą tai rodo Sruogą buvus moderniu kūrėju. Į savo tekstus autorius įtraukė F. Nietzsches Apolono/Dioniso skirties modelį, kuris taip pat figūravo ir vakarų bei rusų intuityvistų teorijose. Sruogos lyrika buvo ypatingai paveikta saulės tipo apoloniškosios misterijos, kurią simbolizmas perėmė iš vokiečių romantikų estetikos, Nietzsches ir rusų simbolistų. Per gausius saulės-šviesos simbolius Sruogos kūryba siejasi su rusų simbolistais ir vokiečių romantikais, Nietzsches filosofija; viduramžiškais saulės motyvais reiškėsi ir agrindinės kūrėjo esmės: dvasingumas, idealizuotas estetizmas, ritualai ir mitai. Saulės simboliais savo lyrikoje, sekant rusų simbolistais, Sruoga išreiškė erotinę saulės/dvasios paralelę ir taip pradėjo naują erotinės lietuvių poezijos tradiciją.

ENThe ideas of Lithuanian modernism had exceptional expression in the works of Balys Sruoga, the Lithuanian poet, playwright, literature critic and translator. Incredible amount and variety of his translations ranges from ancient authors, German romanticists, French and Russian symbolists to modern authors. Like Russian symbolists, he treated symbolism primarily as a state of conscious, emerging images of the soul and metaphysical poetic form. Similarly to Briusov, symbolism to Sruoga was the newly reborn romanticism or neoromanticism. He treated symbol as the link of a sign between the realistic and romantic conscious echoing the theories of intuitivism of A. Belyi and V. Ivanov. In the Lithuanian aesthetics Sruoga examined the entrenched neoromantic image of national spirit and accepted the relevance of folklore, proving Sruoga to be a modern creator. Into his works he included the opposition of Nietzsche’s Apollo/Dionysus, which also appeared in the theories of Western and Russian intuitivists. Lyrics of Sruoga were greatly affected by the solar Apollo mystery taken by symbolism from the aesthetics of German romanticists, Nietzsche and Russian symbolists. Given the numerous symbols of sun and light, the works of Sruoga relate to Russian symbolists and German romanticists and philosophy of Nietzsche; medieval motifs of sun expressed also the creator’s essence: spirituality, idealised aestheticism, rituals and myths. Following Russian symbolists, the symbols of sun helped to express erotic parallel of sun/soul and, thus, began the new tradition of erotic Lithuanian poetry.