LTPo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. iš esmės pasikeitė sovietmečiu įprastos valstybės, valstybingumo ir piliečių sampratos. Turėjo keistis ir supratimas apie šeimos ir mokyklos santykį. Būtent tam ir yra skirtas straipsnis, kuriame nagrinėjamas jaunimo mokyklos Jonavoje kontingentas, o taip pat šeimos vaidmuo ugdant moksleivius šioje ypatingoje mokykloje, akcentuojant šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo būtinumą. Mokykla, teikianti bendrąjį pagrindinį išsilavinimą, pradinius darbo ir ikiprofesinius gebėjimus, ypatinga tuo, kad joje buvo surinkti moksleiviai, dėl įvairių priežasčių iškritę iš bendrojo lavinimo sistemos ar prie jos nepritapę, nors jiems dar nebuvo sukakę 16 metų. Pirmoji jaunimo mokykla buvo atidaryta 1993 m., ją lanko 12–16 m. jaunuoliai, kurių motyvacija mokymuisi buvo nepakankama, arba jie negalėjo lankyti bendrosios mokyklos dėl socialinių-ekonominių priežasčių. Autorė 1995 m. atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi priežastis, kodėl jaunuoliai atėjo į jaunimo mokyklą. Tyrimo rezultatai apdoroti statistiškai ir pateikiami 2 lentelėse. Daroma išvada, kad jaunimo mokyklų kontingentą sudaro jaunuoliai, kurių svarbūs fiziniai, psichiniai ir socialiniai reikalavimai lieka nepatenkinti, nes jie augo asocialiose šeimose ar vaikų namuose. Nepalankus psichologinis klimatas šeimoje sąlygoja, kad moksleiviai ieško pripažinimo kitose srityse (įvairiose sektose ir grupėse, vedančiose net į nusikalstamumą), o taip pat mokykloje. Tik glaudžiai bendradarbiaujant su šeimomis pedagogai gali rasti teisingus šios problemos sprendimus.