Veränderungstendenzen in der Allgemeinbildung

LTNuo pat 1992 m. pradėtos švietimo reformos Lietuvoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas mokymo turinio pakeitimui. Straipsnyje iškeliamos esminės bendrojo išsilavinimo idėjos, įteisintos oficialiuose švietimo dokumentuose ir pristatytos visuomenei. Tai 1997 m. paskelbti "Bendrieji išsilavinimo standartai"; "Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos 1–10 klasei" (1997); "Dešimtmetės pagrindinės mokyklos ugdymo turinys" (1998); "Lietuvos švietimo koncepcija" (1992). Ugdymo turiniai Lietuvoje pagal vykdomą švietimo reformą yra pagrįsti koncentrinio ir spirale pasikartojančio principo (angl. Spiralcurriculum) įgyvendinimu. Prie temų, kurios žemesnėse klasėse nagrinėjamos, sugrįžtama aukštesnėse klasėse sudėtingesniu lygiu. Tuo paremtas 4 koncentrinių ratų 4+(4+2)+2 išskyrimas. 1–4 klasės – pradinio išsilavinimo; 5–6 klasės – prisitaikymo; 7–8 klasės – sužinojimo; 9–10 klasės – orientavimosi; 11–12 klasės – apsisprendimo etapai. Nuo 1998 m. prasidėjo antrasis švietimo reformos etapas, kuriame yra svarbu mokymo turinį pritaikyti dešimtmetei pagrindinei mokyklai. Bendrųjų įgūdžių lavinimas, taip pat savarankiškos ir konstruktyvios asmenybės ugdymas yra būtina perėjimo nuo mokymo prie mokymosi prielaida, – nuo pasyvių prie konstruktyvių metodų. Tai leistų ugdyti žmogų, kuris savo gyvenime vadovaujasi bendražmogiškosiomis vertybėmis, kuris mąsto kritiškai ir yra pajėgus prisitaikyti prie nuolat kintančio socialinio ir ekonominio gyvenimo. Būtent toks tikslas yra iškeltas Lietuvos švietimo koncepcijoje.