LT1994 m. Vilniaus universitete buvo sudaryta tyrimų grupė (M. Michelbertas ir A. Merkevičius - Archeologijos katedra, A. Petravičius - Taikomųjų medžiagų analizės centras), kuri Lietuvoje pradėjo plačiau taikyti lazerinę masių spektrometriją, nustatant archeologinių radinių visuminę sudėtį. Grupė finansiškai buvo remiama Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo. Tačiau 1995 m. finansavimas buvo nutrauktas, todėl padaryta palyginti nedaug tyrimų. Iki šiol Lietuvoje archeologinių radinių iš spalvotųjų metalų metalografiniams tyrimams buvo taikoma emisinė spektroskopija. Pagal legiruojančių metalų Zn. Sn, Pb kiekį daugiakomponenčiai vario lydiniai buvo suskirstyti į 6 pagrindines metalurgines grupes. Pagal įvairias priemaišas lydiniuose buvo mėginama nustatyti rūdos šaltinius. Emisinės spektroskopijos metodu Lietuvoje tirta archeologinių radinių metalo sudėtis. Pagrindinis minėto metodo trūkumas yra toks, kad daugybė labai artimų spektrinių linijų ir jų persiklojimai apsunkina spektrų šifravimą ir kokybinį elementų identifikavimą. Be to, imant mėginius spektroskopijai, gadinami patys archeologiniai daiktai. [p. 3].