Lietuvos socialdemokratai po III Seimo paleidimo 1927-1940

LT1926 m. gruodžio 17 d. su tautininkų vadovais bei dalimi krikščionių demokratų vadovų susijusiai daliai karininkijos įvykdžius valstybinį perversmą, socialdemokratai Seimo posėdžiuose 1926 m. gruodžio 30 ir 31 d. įvertino tai kaip "smurto būdu įvykdytą konstitucijos sulaužymą", kaip "pagrindinių demokratinių piliečių sių apspjaudymą", kaip "demokratinės respublikos tvarkos pamynimą". LSDP veikla iš karto po perversmo buvo pradėta varžyti. Tačiau viešai protestuoti ir išdėstyti savo poziciją LSDP galimybių neturėjo. Kurį laiką dar veikusiame Seime socialdemokratai dar turėjo šiokią tokią galimybę išsakyti savo griežtai neigiamą požiūrį į neteisėtos valdžios veiksmus. Už Seimo sienų socialdemokratų veiklos galimybės buvo labai apribotos. Paleidus III Seimą LSDP prarado galimybę legaliai viešai dėstyti savo nuostatas. 1927 m. rugpjūčio mėn. visiškai uždrausti politiniai susirinkimai ir bet kokia valdžios kritika. Tokioms aplinkybėms, dalis LSDP narių, tarp jų ir vadovaujančių veikėjų, vis labiau linko pasisakyti už smurtiniu, antikonstituciniu ir antidemokratiniu būdu susiformavusios bei antidemokratinį režimą įvedusios valdžios nuvertimą ginkluotu sukilimu. Nepavykus ginklu atkurti demokratinės santvarkos, valdžia griebėsi represijų. Daug socialdemokratų buvo suimta ir nubausta. Po 1929 m. atgaivinti vietinių partinių organizacijų LSDP jau nebepavyko. Tiesa, formaliai uždraustos socialdemokratų partijos veikla nenutrūko. Ypač savivaldybėse. Vėliau LSDP teko nemažai konkuruoti su komunistais ligonių kasose ir profsąjungose.Reikšminiai žodžiai: Socialdemokratai; Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP); Diktatūra; Tautininkų režimas; Seimas; Socialdemocrats; LSDP; Authoritarian regime.

ENOn 17 May 1926, after a group of officers, related to the leaders of Nationalists and a part of leaders of Christian Democrats executed a coup, the Social Democrats, during sittings of the Parliament, held 30 and 31 December 1926, evaluated it as a “violent breach of the Constitution” a “spit on the essential democratic rights of the citizens” and a “trampling of the order of a democratic republic”. The activities of Lithuanian Social Democratic Party were banned outright from the coup and the party did not have possibilities to express a public protest and state its case. For a period of time, Social Democrats had a certain possibility to express their strictly negative view of actions of the illegitimate governance authority in the still functioning Parliament. However, outside its walls their possibilities were very limited. Upon dismissal of the 3rd Parliament, Lithuanian Social Democratic Party lost any possibility to publicly express its views. In August 1927 political meetings and any criticism of the authorities was banned. In those circumstances a part of members of Lithuanian Social Democratic Party, including leading figures, were more and more inclined to advocate overthrowing of the authority, which had formed in a violent and unconstitutional way and introduced an antidemocratic regime by an armed uprising. Upon their failure, the authorities undertook repressions. A lot of Social Democrats were arrested and punished. After 1929 Lithuanian Social Democratic Party failed to resurrect the local party organizations. However, the activities of the officially banned Social Democratic party were not terminated, they were still quite active, especially in municipalities. Later Lithuanian Social Democratic Party had to compete with Communists in trade unions.