1918-1940 m. statyba Lietuvoje

LTStraipsnyje nagrinėjamos statybos Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo, kurio metu buvo sugriauta daugybė gyvenamųjų ir kitų pastatų. Pristatomos pagrindinės problemos siekiant atstatyti Lietuvą: statybos specialistų, darbininkų ir statybinių medžiagų stoka, aptariami statybos klausimams skirti tiriamuoju laikotarpiu pasirodę leidiniai ir jų autoriai: patogių, gyvenimui tinkamų namų statyba besirūpinęs prelatas Povilas Januševičius, vadovėlį statybos darbininkams ir ūkininkams parengęs Rudolfas Vanagaitis ir kiti. Taip pat aiškinamasi, ar tarpukariu leidžiamos literatūros apie statybą ir pastatų projektų pakako gerai išvystyti statybas 1918-1940 m. Lietuvoje. Pristatomos valdžios institucijos, kurioms paskirta rūpintis statybų reikalais – Technikos statomasis departamentas ir Lietuvos statomasis komisariatas, apžvelgiama jų raida ir veikla. Pastebima, jog sovietinė istoriografija ignoravo šių įstaigų veiklą ir statybas tarpukario Lietuvoje pristatė kaip chaotiškas, nekvalifikuotas ir nekontroliuojamas. Tyrimas parodė, jog statybos Lietuvoje atsigavo 1921-aisiais metais, kai veiklą atnaujino ar buvo įkurtos naujos plytinės, o gyvenamųjų namų statybą papildė ir ūkinių bei visuomeninių pastatų statybos. Daugiausia Lietuvoje statyti mediniai pastatai, o daugiausiai mūrinių pastatų buvo statoma miestuose ir miesteliuose, todėl siekiant išvengti gaisrų pavojaus, ilgainiui imta riboti medinių pastatų statybą, ypač prie turgaviečių ir svarbesnių objektų, nurodyta nestatyti medinių visuomeninės paskirties pastatų. Duomenys apie naujai pastatytus pastatus pateikti lentelėje.

ENThe constructions in Lithuania after World War One, during which many residential and other types of buildings were destroyed, are discussed in the article. The main problems in rebuilding Lithuania are presented: the lack of construction specialists, workers and construction materials. The periodicals regarding issues of construction and their authors, which emerged during the discussed period, are discussed: prelate Povilas Januševičius, who tended to the construction of cosy and suitable for living houses, Rudolfas Vanagaitis, who prepared a textbook for construction workers and farmers, and others. Furthermore, it is reviewed whether the construction literature, which was being issued during the inter-war period, and building drawings were enough to properly develop constructions in Lithuania of 1918-1940. Governing institutions, which were entrusted with managing the construction affairs, are introduced – Technical Construction Department and Lithuanian Construction Commissariat; their development and activities are reviewed. It is to note, that the Soviet historiography ignored the activities of these institutions and presented the constructions in the inter-war Lithuania as chaotic, unqualified and uncontrolled. The research showed that constructions in Lithuania recovered in 1921, when new brickyards were established or old ones renewed their activity; the construction of residential houses were supplemented by farm and public buildings construction. Mostly wooden buildings were built in Lithuania; the majority of brick buildings were built in cities and towns, which is why, in order to avoid fire danger, in the long term the construction of wooden buildings was started to be limited. Especially near the market places or more important objects it was ordered to not construct wooden public buildings. The data regarding newly constructed buildings is submitted in the table.