Youth's attitudes towards exact sciences in Lithuania. Once again: how does gender matter?

LTStatistiniai ir empiriniai tyrimų duomenys rodo, kad tikslieji mokslai Lietuvos jaunimui nėra patraukli akademinių studijų sritis. Straipsnyje siekiama išnagrinėti jaunimo požiūrį į tiksliuosius mokslus ir atskleisti veiksnius, kurie gali nulemti vaikinų ir merginų ketinimus studijuoti specifines tiksliųjų mokslų kryptis aukštojoje mokykloje. Analizuojami empiriniai duomenys, gauti vykdant reprezentacinę mokinių apklausą. Tyrimo rezultatai rodo, kad įvairūs veiksniai lemia merginų ir vaikinų ketinimus studijuoti mechaniką, fiziką ir informatiką. Ir merginų, ir vaikinų pasirinkimą lemia sąveikaujantys individualių savybių, asmeninio gyvenimo ir mokymosi sąlygų aspektai. Tyrimas atskleidžia, kad vyrauja skirtingas merginų ir vaikinų požiūris į profesijos statusą. Išvados yra grėsmingos, nes dauguma jaunų žmonių Lietuvoje nėra suinteresuoti gamtos ir technologiniais mokslais, nenori sieti savo ateities su mokslo sritimi. Problema susijusi su mikro ir makro veiksnių sąveika. Merginos labiau nei vaikinai vengia fizinių ir technologinių mokslų. Lietuvos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose išlieka tradicinė lyčių lygybės problema. Daugumos mokinių ir studentų profesijos pasirinkimui įtaką daro tradicinis lyties vaidmens suvokimas. Tikėtina, kad mokinių požiūrį formuoja mokytojai, palaikantys tradicinį požiūrį į lyčių dalyvavimą mokslo gyvenime; studentų pasirinkimą taip pat veikia neutralus požiūris į tiksliuosius mokslus, kuriame vis dėlto moterų. nėra daug. Lietuvos moterų aktyvesnį dalyvavimą fizinių ir technologinių mokslų srityje skatina Europos Sąjungos programos.

ENStatistical and empirical research data indicates that for the Lithuanian youth the exact sciences are not an attractive academic field of studies. The article aims to analyse the views of the youth about the exact sciences and to determine the factors that might influence the intentions of guys and girls to study the specific fields of exact sciences at a higher education institution. Empirical data gathered by using a representative student survey is analysed. The research results show that various factors determine the intentions of guys and girls to study mechanics, physics and informatics. The interacting aspects of personal qualities, personal life and learning conditions determine the decision of guys and girls. The research shows that there are different views between guys and girls to the professional status. The conclusions are alarming because many young people in Lithuania are not interested in natural and technological sciences and they do not want to link their future with the field of science. The problem is related to the interplay between micro and macro factors. Girls more than guys avoid studying physics and informatics. In Lithuanian secondary schools and the higher education institutions a traditional gender equality problem still remains. For many pupils and students the career choice is influenced by the traditional perception of gender role. It is most likely that teachers who support the traditional attitude towards gender participation in science form the views of students. Student attitude is also formed by the neutral view to the exact sciences were a lower number of females can be visible. The European Union programs promote a more active participation of Lithuanian females in the fields of physics and technological sciences.