Lietuvių nacionalinis judėjimas ir Tautos muziejaus kūrimas

LTStraipsnyje analizuojami lietuvių nacionalinio judėjimo puoselėti Tautos muziejaus kūrimo planai. Nuo pat tautinio atgimimo pradžios XIX a., lietuvių nacionalinio judėjimo dalyviai puoselėjo Tautos muziejaus įkūrimo viziją. Muziejus turėjo liudyti lietuvių tautos istoriją, reprezentuoti jos tautinius ir kultūrinius bruožus. Buvo neįmanoma įkurti tokį muziejų Rusijos imperijos okupacijos sąlygomis XIX a. Tik po 1905 m. revoliucijos atsirado palankesnės sąlygos šios idėjos realizavimui. Tuo metu Vilniuje veikė Senienų muziejus ir Michailo Muravjovo memorialinis muziejus. Abu muziejai reprezentavo imperinę istorijos pasaulėžiūrą, todėl neatitiko lietuvių nacionalinio judėjimo tikslų. Šiuo atžvilgiu labiau artimas buvo Kauno miesto muziejus, ypač kai 1909 m. jam pradėjo vadovauti Tadas Daugirdas. Tačiau viešai nenuskambėjo net mintis juo pasinaudoti įkūnijant tautos muziejaus viziją, nes oficialiai muziejus buvo imperinės valdžios rankose. Be to, muziejaus kūrimas buvo tvirtai sietas su Vilniumi, kurį lietuvių tautinis judėjimas regėjo kaip „Lietuvos širdį“. 1907 m. gimė idėja įkurti lietuvių tautos namus Vilniuje, kuriuose būtų įrengtas ir Tautos muziejus. Lietuvių tautos namai turėjo būti ne tik fizinė tautinės lietuvių bendruomenės koncentracijos vieta, tačiau turėjo atlikti ir simbolinę reprezentacinę funkciją - liudyti tautiškumą ir pristatyti tautos istoriją. Visgi tautos namai su muziejumi neiškilo, nes ruošiantis statybai, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.

ENThis article analyses the Lithuanian national movement's plans to establish Ethnographic museum. From the beginning of the national revival in the 19th century, the members of Lithuanian national movement hoped to establish Ethnographic museum. The museum should have voiced the history of Lithuanian nation and represent its ethnic and cultural features. It was impossible to establish such museum in the circumstances of occupation by the Russian Empire in the 19th century. Only after the revolution in 1905 better conditions were provided to realise this idea. At that time there were the Museum of Antiquities and the Memorial museum of Mikhail Muravyov in Vilnius. Both museums represented the imperial worldview of history, therefore did not correspond with the aims of Lithuanian national movement. In this aspect Kaunas city museum was closer, especially when Tadas Daugirdas became its director in 1909. However, as it was officially in the hands of imperial government, there were no publicly expressed intentions to use it implementing the vision of the Ethnographic museum. What is more, the establishment of the museum was strongly related with Vilnius, which was regarded as the "heart of Lithuania" by the Lithuanian national movement. In 1907 emerged the idea to establish the Lithuanian national house where the Ethnographic museum would take place. Lithuanian national house not only should have been a physical location of ethnic Lithuanian community's gatherings, but also to play the representational role voicing ethnicity and representing the nation. However, the national house and museum did not emerge as the World War I began while preparing to build it.