LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys skirtas antropologinių ir kalbinių idėjų, kurias apie slavų tautas sukūrė Renesanso mokslininkai, nagrinėjimui. Atliktas tyrimas ir surinkti šaltiniai leido nustatyti mokslinio susidomėjimo Rytų Europos istorija ir antropologija pradžią. Šie šaltiniai leido geriau suvokti regione plačiai paplitusių slavų darytą įtaką etnokultūrinei situacijai Maskvos pietrytiniame pasienyje ir Lietuvos-Lenkijos valstybėje XV-ame ir XVI-ame amžiuose. Straipsnyje cituoti šaltiniai leido iškelti slavų raštingumo tarp turkų klausimą – ši tema reikalauja atskirų tyrimų. Tyrimas taip pat leido surinkti naujų duomenų ir pateikti kiek kitokią slavų gyvenviečių prie Dono upės ir Šiaurės Kaukaze istoriją, bei padėjo patvirtinti Juodosios Jūros rusėnų genties egzistavimą. Teigiama, jog kazokų gyvenvietės susiformavo keliais šimtmečiais anksčiau, nei buvo manyta ligi šiol. Nuomonė, jog etninės grupės, gyvenančios Šiaurės Kaukaze buvo kilusios iš slavų, atsirado pačių slavų mokslininkų tarpe: vakaruose šią teoriją rėmė lenkas Miechowita ir slavų kraujo turintis Herbersteinas. Pagrindiniai jų naudoti šaltiniai buvo maskvietiškos ir rusėniškos kilmės. Ši teorija ėmė formuotis dėl klaidingų interpretacijų kuomet kazokai painioti su čerkesais ir pastarųjų ryšių su Dono ir Šiaurės Kaukazo regiono slavais. Buvo mėginama aiškinti etninių grupių ir kalbų santykius tariamai bendroje etimologijoje. Padaryta išvada, jog klaidinga nuomonė apie kaukazo slavų kilmę atsirado dėl Europos mokslininkų klaidų ir netinkamos šaltinių interpretacijos.Reikšminiai žodžiai: 17 amžius; Etno-lingvistinė geografija; Intelekto raida; Istoriografija; Kaukazo slavai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Renesansas; Rašytiniai tekstai; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); 17th century; Caucasians Slavs; Ethno-linguistic geography; Historiography; Intellectual history; Renaessannce papers; Renaissance.