Генезис и развитие Украинского конституционализма (Европейский контекст)

• Ukrainos konstitucionalizmo genezė ir raida (Europos konstekstas)
• Genesis and development of constitutionalism in Ukraine (the European context)

LTUkraina, tiesioginė Senosios Rusios teritorijos ir kultūros paveldėtoja, savo rašytinės teisės istoriją skaičiuoja nuo 907 m., tačiau aiškiai išreikštos konstitucionalizmo genezės (gr. genesis - „kilmė, atsiradimas“) šaknys mūsų šalyje, kaip ir Lietuvos Respublikoje, siekia XVI šimtmetį, t. y. tuos laikus, kai mūsų šalys turėjo bendrą valstybę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) ir bendrą teisinę sistemą. Konstitucionalizmo, kaip valstybės valdymo formos, pagrįstos konstitucinėmis teisinėmis nuostatomis, pradžia Lietuvos ir Rusijos valstybėje buvo įtvirtinta Statutuose – kodifikuotuose norminiuose teisės aktuose, išdėstytuose 1529, 1566 ir 1588 m. redakcijomis. Vertinant pagal šiuolaikinę klasifikaciją, juos sudarė normos, priklausančios konstitucinės, civilinės, baudžiamosios ir karo teisės šakoms. 1528-1529 m. Vilniaus Seime priimtame Pirmajame Statute pirmą kartą buvo įtvirtinti konstituciniai pricipai. Jais išreikštos idėjos yra ir šiuolaikinių Europos konstitucijų pagrindas. Plečiantis visuomeniniams santykiams, LDK teisėkūros raida buvo labai dinamiška. Antrojo LDK Statuto (1566) autoriai, tobulindami ankstesnės šio akto redakcijos formą ir turinį, ne tik išlaikė pagrindinių jo nuostatų idėjas, bet ir gerokai pataisė nuostatas, valstybėje įtvirtinančias demokratinius teisinių santykių – vietos savivaldos, valstybės valdžios įgaliojimų vykdymo ir kitose srityse-pagrindus. Antrasis Statutas liudija, kad vienašmenė didžiojo kunigaikščio valdžia įstatymu buvo apribota atstovaujamojo organo naudai, taip pat kad LDK buvo įtvirtinti elementarūs įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios įgaliojimų norminio atskyrimo pagrindai. Ypatingą teisiną reikšmę turi Trečiasis LDK Statutas, kurį 1588 m. sausio 28 d. Krokuvoje patvirtino didysis kunigaikštis Žygimantas III. [...].1990 m. liepos 16 d. USSR Aukščiausioji Taryba, siekdama užtikrinti demokratinį valstybės vystymąsi, visapusišką žmogaus teisių ir laisvių laikymąsi, teisinės valstybės sukūrimą, įtvirtinti suverenitetą ir Ukrainos tautos savivaldą, priėmė „Suverenios Ukrainos valstybės deklaraciją“. 1991 m. rugpjūčio 19 d. SSRS įvykus valstybės perversmui, 1991 m. rugpjūčio 24 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada paskelbė Ukrainos nepriklausomybę ir tai, kad sukuriama nepriklausoma Ukrainos valstybė. Tačiau visavertė Ukrainos konstitucionalizmo raida šiuolaikinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į išsivysčiusių Europos ir Amerikos valstybių laimėjimus, tapo galima tik Ukrainos Aukščiausiajai Radai 1996 m. birželio 28 d. priėmus Ukrainos Konstituciją. Šiuolaikinio Ukrainos konstitucionalizmo raida atitinka geriausias istoriškai susiklosčiusias šalies ir Europos konstitucionalizmo tradicijas ir yra pagrįsta Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kitais Europos ir tarptautiniais teisės aktais. Be to, Ukrainos konstitucionalizmas reiškiasi Europos kontekste ir valstybės įstaigoms praktiškai bendradarbiaujant su Europos Taryba, Europos komisija „Demokratija per teisę“, Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja, Europos Žmogaus Teisių Teismu.

ENUkraine, the direct inheritor of the territory and culture of the old Rus, sees the beginning the history of its written law as from 907, however, the origin of the clearly expressed genesis (Greek: genesis – origin, rise) of constitutionalism in our country, as well as in the Republic of Lithuania, dates back to the XVIth century, i. e. the time period when our countries had a common state – the Grand Duchy of Lithuania and the common legal system. The beginning of constitutionalism as a form of state management grounded on the constitutional legal provisions in the State of Lithuania-Rus, was consolidated in the statutes – codified normative legal acts set forth in the wordings of 1529, 1566 and 1588. According to the modern classification, these acts were composed of the norms belonging to the branches of constitutional, civil, criminal and military law. The First Statute adopted in the Seimas of Vilnius in 1528-1529 consolidated the constitutional principles for the first time. Nowadays the ideas set forth therein are the ground of modern European constitutions. Due to the progressing social relations the development of law-making in the Grand Duchy was very dynamic. While improving the form and content of this act of the wording that was effective before, the authors of the 1566 Statute of the Grand Duchy not only preserved theideas of the main provisions thereof but also improved significantly the provisions ensuring consolidation of the democratic basis of legal relations in the state, including the spheres of local self-government, implementation of powers of state authority etc. [...].On 16 July 1990 the Supreme Council of the Ukrainian SSR, seeking to ensure the democratic development of the state in reality, the universal compliance with human rights and freedoms, creation of a state under the rule of law and consolidate the sovereignty and self-governance of the Ukrainian nation, adopted "The Declaration of State Sovereignty of Ukraine". After the coup d'etat in the USSR which took place on 19 August 1991, the Supreme Council of Ukraine announced independence of Ukraine and creation of the independent State of Ukraine on 24 August 1991. However, the full-rate development of Ukrainian constitutionalism under the modern conditions, while taking account of the achievements of the developed states of Europe and America, became possible only after the Supreme Council of Ukraine adopted the Constitution of Ukraine on 28 June 1996. The development of modern constitutionalism of Ukraine complies with the best traditions of national and European constitutionalism which existed historically, as it is based on the Universal Declaration of Human Rights, the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms and other European and international legal acts. In addition, the European context of the Ukrainian constitutionalism manifests by the practical cooperation with the Council of Europe, the European Commission for Democracy through Law, the Parliamentaiy Assembly of the Council, of Europe and the European Court of Human Rights.